And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

29 Dalis

Po 2 mėnesių.

Praėjo jau du mėnesiai, kai draugauju su Harriu. Galiu pasakyti tik tai, kad tai buvo geriausi du mėnesiai mano gyvenime. Jis turėjo kažką ypatingo, kas mane traukė prie jo lyg magnetas. Su garbanium jaučiausi saugi ir reikalinga, o svarbiausia mes mylėjome vienas kitą.

Žinoma, per tuos kelis mėnesius įvyko ir daug kitų dalykų. Niall‘as susirado naują merginą, nes nusprendė, kad gana jam laukt, kol Gemma bus viena, ir būti vienam,  Gemma po kiek laiko išsiskyrė su Liamu, dėl niekam nežinomų priežasčių. Zayn‘as ir toliau liko toks pat kietas, kaip ir visada, tik vėl dėl kažkokių neaiškių priežasčių,taip ir  neatskleidė, su kuo jis buvo tą naktį po šokių. 

- Hari... Tu man prižadėjai papasakoti, kodėl jūs su Zayniu taip pykstatės, - nutaisius rimtą veido išraišką, atsisėdau priešais Harry ir kilstelėjau antakius.

- ohhhh... gal geriau paveikiam ką nors kitą? – H pakėlė akis į mane ir šelmiškai šyptelėjęs, perbraukė savo ranka man per liemenį, kilsteldamas palaidinę aukštyn.

- Pirmiau papasakok, o tada pagalvosiu. Gal ir paveiksim ką nors, – švelniai ranka perbraukiau per jo krūtinę ir gundančiai šyptelėjus, patrakiau jo ranką nuo savo liemens.

- Ir kodėl tu šitaip su manim? 

- Pasakok.

Ir tada išgirdau istoriją apie tai kaip prieš metus į mokyklą atėjo naujokė, vardu Felicija. Kiek supratau iš jo pasakojimo, tikra gražuolė juodaplaukė, paslaptinga ir įdomi. Tuo metu Harry, Zaynas, Liamas ir Niallas dar puikiai sutarė ir buvo lyg broliai, kol ta mergina nesuvedžiojo Harrio ir Zaynio. Ji vienu metu slapta draugavo ir su vienu, ir su kitu. Taip beveik visus metus, ji juos vedžiojo už nosies ir privertė įsimylėti ją iki ausų. Tačiau vieną dieną, jie viską sužinojo ir smarkiai susibarė. Mergina, žlugus jos apgaulingam melui, po kelių dienų dingo iš miesto. Po to barnio Haris ir Zaynas nė karto normaliai nesikalbėjo. 

Zaynas laikė Hazzą pasipūtusiu šikniumi, kuris išdavinėja draugus ir vilioja jų merginas, o Haris Zayną laikė labai kietą vaidinančiu vaikinu, kuris išdavinėja draugus. Žinoma Niallas ir Liamas bandė juos sutaikyti, bet jiems nesigavo, tad draugais liko tik jiedu. 

- .... o galiausiai atsiradai tu ir istorija pradėjo kartotis... – savo istorija jis užbaigė giliu atodūsiu. Jaučiau jo balse pykti susimaišiusi su liūdesiu, akys taip pat išdavė, kad jam ir pikta, ir liūdna vienu metu. Tik nežinau ar jis labiau liūdėjo, kad jie su Zayniu nebendrauja, ar dėl tos merginos. Viduje pajutau nerimą, kad galbūt jis vis dar jai kažką jaučia.

- Labai ją mylėjai? - nedrąsiai paklausiau, švelniai glostydama jo ranką.

Jis tik palinksėjo galvą nuleidęs akis.

- o dabar? - mano balsas nuskambėjo dar tyliau ir bailiau, akys nukrypo kažkur į šoną, bijojau sulaukti teigiamo atsakymo.

- Mell.. - jis nusijuokė ir pritraukė mane prie savęs, - negi rimtai manai, kad po to ko ji pridirbo, dar galėčiau ją mylėt?

- nežinau... visko būna, o dar tu taip nuliūdai kalbėdamas apie ją, - sumurmėjau į jo krūtinę ir stipriau  jį apkabinau. 

- Liūdžiu, nes per ją praradau du draugą.. Klausyk, net nebandyk abėjoti mano jausmais tau,  - šiek tiek atsitraukęs jis rimtai pažvelgė į mano akis,  - niekada nebuvau toks tikras dėl savo jausmų, koks esu dabar. Aš myliu tave, tikrai ne tą gyvatę, - jis pakštelėjo man į lūpas ir mano veide atsirado plati šypsena. Buvo taip gera girdėti tuos žodžius iš jo lūpų.

- Tai nei kartelį nebandei susitaikyti su Zaynu? Juk jis tavo draugas, turėtum nueit ir pasišnekėt su juo, - bandydama nukreipti temą, vėl grįžau prie Zayno.

- nežinau.... 

- Hari, reikia.. Pasikalbėsit ir viską išsiaiškinsit, neverta pyktis dėl tokių kaip ta... kaip ta merga, - pakėlus galvą pažvelgiau į jo žalias akis, kurios dabar jau nebeatrodė tokios prislėgtos, jis pasidarė gyvesnis. - Pažadi?

-  na, pagalvočiau, tik man reik paskatos,  - jo rankos, po marškinėliais, ėmė slysti nugara aukštyn , vis pakeldamos juos. Pavarčius akis, sukikenau ir prisiglaudžiau prie jo lūpų savosiomis.

Nusišypsojęs,  Harry tvirčiau apglėbė mane ir paguldęs ant savo lovos, toliau bučiavo. Greitai drabužiai išsimėtė po visą kambarį, o mes tiesiog naudojomės proga, kad namai bus tušti visą likusią dieną.

Zaynas vaikščiojo po parką, rūkydamas cigaretę ir labai įtemptai galvojo, bandė sudėlioti visas mintis į savo vietas. Visą tą laiką jo galvoje buvo vienintelis dalykas – Liza. Ta naktis praleista su ja buvo kažkas nepaprasto, kažkas, ko jis niekaip negalėjo pamiršti. Tuo metu ji jam atrodė tokia pažeidžiama ir visai kitokia nei būna paprastai. Po to karto, kai juos užtiko Liamas, jie nebebuvo susitikę. Bendru sutarimu jie nutarė, kad tai buvo tik vienos nakties nuotykis, kurio net neturėjo būti,  ir kad geriausia abiems bus visa tai pamiršti ir gyventi toliau. Iš pradžių šis sprendimas Zaynui pasirodė pats tinkamiausias, bet bėgant laikui jis atrodė vis kvailesnis ir sunkesnis. Pamatęs laisvą suoliuką netoliese, nuėjo prie jo ir prisėdęs stebėjo parke vaikštančias poras, kurios atrodė tokios laimingos. Ir jis norėjo, turėti tokį žmogų, su kuriuo galėtų būti tiesiog savimi ir galėtų būti visiškai laimingas.

Liza sėdėdama prie lango ant supamosios kėdės stebėjo, kaip už lango lyja lietus. Jis visada padėdavo jai nusiraminti, kai ji jausdavosi blogai. Nors ir labai nenorėjo pripažinti, ji Zaynui kažką jautė. Kai tik jį pamatydavo apsimesdavo, kad jai viskas gerai ir kaip visada stengėsi tiesiog nekreipti į jį dėmesio, bet viduje ji norėjo atsisukti ir žiūrėti į jo šypseną, šokoladines akis, kurios svaigindavo vos į jas pažvelgus, norėjo būti šalia jo. Tačiau tai daryti trukdė baimė vėl likti įskaudintai ir eilinį kartą kažkieno pamestai ir apgautai.. Galiausiai jausmas, kad ji tikrai nori jį pamatyti ir būti šalia, nugalėjo.

Bežiūrėdama į lašus, besileidžiančius stiklu žemyn, ji sukaupė visą drąsą, pasiėmė telefoną ir surinko Z numerį. Po kelių pyptelėjimų ji išgirdo jo balsą.

- alio..?

- Galėtume šiandien susitikti...?