And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

22 Dalis

- taigi gražiausia šių metų pora yra ..... - direktorius padarė nedidelę pauzę, - Harry ir Melanie!
Harry nusitempė mane į šokių salės vidury ir padėjo vieną ranką ant  liemens, na teks trumpai pašokti.
Mes žiūrėjome viens kitam į akis, viskas buvo taip nuostabu. Vis dar laukėme kol pasigirs muzika, tačiau vietoj jos pasigirdo keisti garsai. Atrodė, jog kažkas virtuvėj tranko puodus, bliudus ar kitus rakandus..... wtf?
- pabudome ir kelkimės! - pasilenkęs man prie ausies sušuko Niall. Išsigandau ir pašokau iš lovos. Niall vos tvardėsi nesusižvengęs. Jo rankose buvo vienas didelis puodas ir šaukštas su kuriuo jis į jį ir daužė.
- juk sakiau atkeršysiu... Žinosi, kaip trukdyti mano grožio miegą, - galiausiai neišlaikęs ir pratrūkęs  juoktis, jis šiaip ne taip surezgė tuos du sakinius ir numetęs puodą su šaukštais, griuvo į savo lovą ir juokėsi žiūrėdamas į mane. Juoko priepolis biški užėjo kažkam.
- ar iš proto išsikraustei?! 4 valandą ryto žadint? Ir dar tokį sapną sugadinai.. Asilas! - užrikau ir pro vos pramerktas akis dar sugebėjau pamatyt, kad laikrodis rodė 4 valanda ryto. o tu šventas petre.... dar visai naktis.
Sunkiai išlipus iš lovos, su savo vienintele sveika ranka pasiėmiau pagalvę ir taip nestipriai trenkus jam kelis kartus, griuvau atgal į savo lovą. Nieko nebegalėjau padaryti, akys pačios pradėjo merktis, o dar ir galva svaigti pradėjo.
- Gerai jautiesi?? - jau susitvardęs, jis pažiūrėjo į mane ir rimtesniu balsu paklausė.
- Ahaa.... viskas gerai, - atsiguliau ant šono ir užmerkus akis bandžiau miegoti toliau. Nors nelabai kaip sekėsi.

Mano poilsio savaitė baigėsi ir dabar teks grįžti į mokyklą. Iš vienos pusės džiaugiausi, nes jau buvo  nusibodę sėdėti namie, bet iš kitos pusės visai ten nenorėjau, vėl bus krūvos namų darbų, dramų ir kitų mokyklai būdingų dalykėlių.
Nors po naktinės Niall nesąmonės sunkiai užmigau, tačiau ryte jaučiausi žvali ir pailsėjusi. Bent tas gerai.
Susišukavau, apsirengiau, visas knygas susidėjau į savo didelę rankinę, kad būtų patogiau nešiotis, ir galiausiai susiruošusi, išėjau į lauką, kur manęs jau laukė Niall.
- kur Rouzė? - kai lauke nemačiau nei jos, nei mašinos, truputį suraukus antakius pažiūrėjau į Niall.
- ji jau išvažiavo į darbą, o mes važiuosim su.. - jį pertraukė mašinos burzgimas. Ji sustojo prie mūsų ir tuo metu iš mašinos išlipo pati gražiausia garbanėlė pasaulyje - Harry!
- Sveika Mell, - priėjęs jis ištarė mano vardą ir jo veidą papuošė  labai miela šypsenėlė, galvojau ir susilydysiu vietoj, bet išsilaikiau ir taip pat maloniai nusišypsojus, pasisveikinau su juo. Dar priedo sulaukiau ir malonaus bučkio į lūpas, kuris praskaidrino rytą.
- gana čia seilėtis, važiuojam! - Niall suriko mums ir pavartęs akeles, įsėdo į Hario mašiną. Žinoma, kaip įprasta, ant priekinės sėdynės, šalia vairuotojo.
- Niall, - pradaręs priekines mašinos dureles, Harry pažiūrėjo į mėlynakį.
- taip?
- tu čia nesėdėsi.
- kąąą? - visai nesupratęs jis žiūrėjo į Harry, - juk čia mano vieta. aš visada čia sėdžiu.
- eik tik tai, čia dabar Mell vieta, - jis trumpam užmetė žvilgsnį į mane, nusišypsojo, po to atsisuko į N pusę ir pradėjo maskatuoti rankomis, kad Niall greičiau judėtų ir eitų sėstis į galą.
- ir visada tas pats. Tik atsiranda pana, tai tada jau eik sėst į galą.. - Niallas lipdamas iš mašinos pradėjo burbėti, o tai mus su Harriu labai prajuokino. Netiko Niallui būt susiraukusiam, labai jau juokingai atrodė.

Kai pasiekėme mokyklą, Niall tuojau pat išlipo iš mašinos ir ėmė žiegnotis. Džiaugėsi, kad pagaliau pasiekė žemę, nes Harry bežiopsodamas į mano pusę, vos kelis kartus neįvažiavo į griovį. Bet neskaitant šito, kelionė buvo labai smagi.
Paskutinį kartą apžiūrėjus save veidrodyje, pasitvarkiau plaukus ir greičiau nusisukau nuo jo, nemėgau žiūrėti į save, nes tai amžinai  sukeldavo blogą nuotaiką.
- Atrodai nuostabiai ir nedrįsk galvoti kitaip, - kai išlipau iš mašinos, jis jau laukė manęs ir kaip visada veidą puošė ta graži šypsena.
- tu turi taip sakyti, nes kitaip gautum į savo gražų veidelį.. - su savo sveikąją ranka taip švelniai patampiau jam už skruosto, kaip kokiam mažam vaikui, ir nusijuokiau. 
Linksmai besišnekučiuodami, kartu su garbanium įėjome į mokyklos vidų. Rūbinėje jis man padėjo nusiimti ir pasikabinti striukę, nes su gipsu dar nelabai kaip sekėsi viską daryti, nesusigyvenau dar su juo. 
- tai iki pasimatymo.. - pamojus jam lėtais žingsniais pradėjau eiti link klasės, bet jis ir vėl atsidūrė prie manęs.
- kai ką pamiršai, - Harry atsargiai priglaudė mane prie sienos ir pabučiavo, nespėjau pratarti nė žodžio. Visai to nesitikėjau, bet man, aišku, patiko. Atsitraukęs jis pažiūrėjo į mane ir šyptelėjęs nuėjo prie savo draugužių, kurie jį pasitiko šūksniais, kaip kokį didvyrį. Tikriausiai viską matė. Bet į jo draugų šūksnius dėmesio kreipiau mažiausiai, nes mane patraukė vienos blondinės žvilgsnis, kuri stovėjo per kelis metrus nuo manęs. Atrodė, kad ji tuojau atlėks ir puls, dėl to bučinio su Harriu..
- man atrodo tu nesupranti, ką reiškia žodžiai: baik lįsti prie MANO Harrio. - žodį " MANO" ji ištarė beveik paraidžiui ir žengus kelis žingsnius link manęs, nusišypsojo ta savo kvaila dirbtine šypsena, o nuo veido nedingo tas žudikiškas žvilgsnis. 
Geriau įsižiūrėjus į jos veidą, prisiminiau, kas ji tokia. Šaunu, ir vėl ta nenormali blondinka Liza pradės kabinėtis