And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

36 Dalis

Nusiprausęs po dušu, rudaplaukis iš karto pasijautė geriau. Po treniruotės dušas buvo geriausia atgaiva. Greitai apsirengęs jis nuėjo darytis  šukuosenos. Kitaip dar žinomos kaip - labai gražus ir madingas  varnų lizdas. Po pusvalandžio vaikinas jau buvo pilnai pasiruošęs eiti į pasimatymą, tad pasiėmęs telefoną jis pažiūrėjo į laikrodį, ar nevėluoja, ir išėjo į lauką. Lou stoviniavo prie buto laiptų dairydamasis į visas puses, kadangi miesto labai gerai nepažinojo, nežinojo iš kurios pusės gali ateiti El. Po kelių minučių iš už kampo pasirodžius merginai, Lou veidą nušvietė plati šypsena. Pamatęs ją šiandien ryte pirmą kartą jis nebegalėjo išmesti jos  iš savo galvos

- labas, - vos merginai priėjus prie Lou, jis pasisveikindamas ją apkabino ir įkvėpęs saldaus jos kvepalų kvapo, kuris jį iškarto užbūrė, atsitraukė.

- tai sakai, naktinis pasivaikščiojimas? - atmetus savo tamsius garbanotus plaukus atgal, ji atsistojo visai šalia Louis ir pažvelgus į jo akis, nusišypsojo.

- Taip! esu tikras, kad tau patiks, - paėmęs jos ranką, Lou neskubėdamas pradėjo eiti gatve. Ji šiek tiek sutriko, bet nepaleido jo rankos ir ėjo kartu toliau.

Apšviestais parko takeliais jie vaikščiojo kelias valandas, net nepastebėdami kaip greitai prabėgo laikas. Jie šnekėjosi apie viską, juokėsi vienas iš kito pokštų ir spėjo daug geriau pažinti vienas kitą. Jiedu jautėsi taip lyg būtų pažįstami visą gyvenimą. Iš dangaus El ant veido nukritus keliems lietaus lašeliams jai teko nutraukti Lou pasakojimą.

- Lou, man atrodo pradeda lyti...

- bijai lietaus? - nusišypsojęs El, jis nesustojo ir ėjo toliau.

- nee, tiesiog man nelabai patinka būti šlapiai.

- tikriausiai šįkart teks šiek tiek sušlapti, - pajautęs, kad lietus ima lyti vis smarkiau pradėjo dairytis aplinkui, ieškodamas kokios nors vietelės jiems pasislėpti. Aplinkui matėsi vien medžiai ir įvairaus dydžio krūmai. "mm... gal krūmai? ir pasislėpt galima ir ką nors daugiau nuveikt...." pagalvojo Louis nužvelgęs Eleonorą, kuri tuo metu buvo užsisukus, bet nuvijęs nešvankias mintis į šalį, pabandė susikaupti.

- lekiam čia! - mostelėjęs ranka į vaikų žaidimų aikštelę, kurioje pamatė nedidelį namuką, Lou pasileido bėgti pievele link jo, žinoma, bėgo ne taip greitai kaip norėjo, nes treniruotė kojas kaip reikiant išvargino. El neatsiliko ir jau buvo beveik pasivijus Lou. Lietaus lijo taip smarkiai, jog nepraėjus nė kelioms minutėms nuo jo pradžios gatvėse, šalikelėse, pievelėse ir visur kitur, jau kiūksojo balos. Bėgdama visai šalia Louis, mergina pajautė, kaip jos kojos pradeda slysti šlapia žole.

- Louuuuuuuuuuuuuuuu! - sucypė ji beveik ant viso parko ir viena ranka įsikibus į vaikino petį, nugriuvo užsiverdama ant savęs ir jį. 

- tau viskas gerai? nieko neskauda? 

- viskas gerai, tik...

- kas?

- tu ne pūkelis, Lou, baigi mane sutrinti.

- oi.. atsiprašau, - truputi pasikėlęs į viršų, kad neužspaustų jos, jis vis dar buvo virš jos. Jų akims susitikus, Eleanorą pajuto pilve plazdenančius drugelius, kurie privertė jaustis keistai, bet maloniai. Nejučiomis ji nusišypsojo. Pievelės vidury, pamiršę smarkiausią lietų ir viską aplinkui, jie gulėjo ant žolės ir tylėdami stebėjo vienas kito akis. 

- Eleanor...

- taip?

- am.. tiki, kad žmogų galima įsimylėti per kelias valandas..?

- pradedu tuo tikėti.

Naktinių žibintų apšviesta gatve, treniruočių salės link ėjo du vaikinai ir tarp jų smulkaus sudėjimo mergina. Mergina rankoje nešėsi tik kavos puodelį, vaikinas rankose laikė šiltos kakavą ir bandelių maišelį,  o trečiasis vietoj kavos pasirinko cigaretę.

- Neryk tu šitaip, dar paspringsi, - Zaynas pamatęs, kaip Niallas kemša bandeles užgerdamas jas kakava, nusijuokė.

- jaučiuosi taip... lyg nebūčiau valgęs... kokias tris.. dienas.. - pilna burna sumurmėjęs Nialas  ir toliau kimšo šokoladines bandeles, kurias taip mėgo.

- tu visada taip jautiesi, - atsigėrus kavos į jų pokalbį įsitraukė ir Lizz. Šyptelėjusi, ji tvirčiau įsikibo į Zayno ranką.

- nee, paprastai jaučiuosi lyg nebūčiau valgęs visą dieną.

- ir kur tau telpa visas maistas, - išmetęs jau surūkytos cigaretės nuorūką, Z pavėlė blondinuko plaukus ir nusišypsojo.

Jis mylėjo jį lyg mažąjį savo broliuką. Visus tris juos mylėjo kaip savo brolius ir buvo tikras, kad Lou greitai taps toks pat brangus kaip ir kiti trys. Nors su juo susipažino tik šiandien, Lou jam pasirodė labai pamišęs, bet  geras ir nuoširdus.

Priėję mašinų aikštelę visi trys kaip susitarę sulėtino savo ėjimą. Lizz pamačius netoli savo mašinos besibučiuojančią porelę, pamanė jog tai Mell su Hariu.

- nesakiai, kad su mumis važiuos ir Haris, - užmetus akį į Zayną, Lizz pabandė geriau įsižiūrėti ar ten tikrai jie.

- Harrį turėjo pasiimti mama, bet Liamas važiuos.

- Liamas?

- taip, sakė jog lauks čia.

- Mell irgi turėjo čia laukti.

- negali būti...

- Liamui šakės, - Niall prisiminęs pirmąjį Mell ir Liamo susitikimą, susinervino ir greitu žingsniu patraukė tos porelės link. Jam galvoj netilpo kaip jo vienas iš geriausių draugų gali šitaip niekšiškai elgtis. 

- Liamai, tu asile, kas tau darosi?! 

- atsiprašau? ką tu pasakei?

- umm... aš susimaišiau. Atsiprašau. Viso gero, - geriau įsižiūrėjęs į vaikino ir merginos veidus, blondinukas tik nekaltai šyptelėjo ir baisiai greitai viską susakęs, nulėkė atgal pas Zayną ir Lizz, kurie jau juokėsi visa gerkle.

- Galėjot mane sustabdyt, jei žinojot, kad ten ne jie.. Mulkiai... - pervėręs Zayni  žudikišku žvilgsniu, Niall išsitraukė telefoną ir pradėjo skambint tiems dviems pradingėliams. Jis nujautė, jog kažkas čia ne taip.

- Atleisk, nenorėjau praleist tokios scenos.. Kad būtum matęs savo veidą.. - vis dar besijuokiantis Zaynas peržvelgė visą aikštelę ieškodamas, ko nors panašaus į Mell ar Liamą, bet nieko nepamatęs atsiduso ir atsirėmė į mašiną.

- Jų čia nėra...

- Ir abiejų telefonai išjungti, - Niall į galvą pradėjo lįsti negeros mintys, bet jis stengėsi išlikti ramus ir nedaryti skubotų išvadų. Zaynas išsitraukęs iš pakelio paskutinę savo cigaretę, prisidegė ją ir įtraukęs karčius cigaretės dūmus, po kelių sekundžių išpūtė juos.

- tai kur, po velnių, jie yra?