Visi susirinkusieji stebėjo kaip karstas, su merginos palaikais, leidžiasi į žemės gelmes. Graudžiai raudojo jos šeima ir artimieji, ašaras braukė ir jos draugai bei pažįstami, visi buvo sukrėsti, kad taip netikėtai baigėsi jos gyvenimas. Keturi pavėlavę vaikinai ir moteris, tyliai prisijungė prie laidotuvių ceremonijos ir atidavė pagarbą žuvusiąjai.
Pasibaigus ceremonijai, Liamas padėjo baltų rožių ant jos kapo, norėdamas bent taip atsidėkoti, kad ji išgelbėjo jo mylimosios ir vaikelio gyvybę. Jis visą gyvenimą liks jai dėkingas, visą gyvenimą ją prisimins, nes ji jo akyse buvo didvyrė. Nuleidęs galvą jis patraukė į mašinų aikštelę, kur jo laukė vaikinai ir Rouzė.
Garbanius pasiliko budėti prie Mell, kol likusieji buvo išvykę į merginos, išgelbėjusios Mell, laidotuves. Haris skaudančia širdimi stebėjo savo rudaplaukę, kuri gulėjo ligoninės lovoje be sąmonės, retkarčiais prabusdama. Rimtų sužeidimų, kurie keltų jos gyvybei pavojų nebuvo. Merginai lūžo koja, kritimo ant žemės metu buvo smarkokai sutrenkta galva ir kelios mėlynės bei apibrozdinimai. Žuvusi mergina, bandydama išgelbėti Mell, nespėjo laiku pasitraukti iš lekiančios į jas mašinos kelio, tad abi buvo sužeistos, deja, viena smarkiau.
Garbanius laikė rudaplaukės ranką savojoje ir švelniai ją glostė, galvodamas, ką pasakyti, nes tyla tvyrojusi palatoje, ėmė erzinti jį. Tai buvo pirmas kartais, kai po jų išsiskyrimo jis ją pamatė. Tie trys vasaros mėnesiai Hariui praslinko labai sunkiai.
- Žinai... - jis ieškojo žodžių išreikšti savo jausmams, bet jam sunkiai sekėsi juos surasti, - aš.... tu.... Aš....
Jis bandė kažką lementi, bet pajautęs, kad nelabai einasi, užtilo ir giliai įkvėpė.
- šiandien gražus oras, - iš oro ėmė ir išlemeno. " Vis šiokia tokia pradžia" mintyse pagalvojo Haris, nors viduj pasijautė visišku asilu, tai pasakęs. Puikiai pradėjo savo kalbą vyrutis, puikiai.
- Am... - ieškodamas mintyse, kokio nors protingesnio sakinio, jis prisiminė jų pokalbius ir šyptelėjo, - Žinai, įstojau į universitetą, kaip kažkada tau ir žadėjau... Mokysiuos su vaikinais, turėtų būt smagu... Na bent jau Louis sakė, kad bus smagu.. Daug linksmybių, merginų ir panašiai... Gal jis ir teisus, juk aš patinku joms... Jos man irgi... Vėl tapsiu vakarėlių liūtų, vėl viliosiu merginas ir mėgausiuos gyvenimu... Vėliau, jei rasiu tinkamą merginą, bandysiu sukurt šeimą, na kaip ir priklauso... Ir mes ilgai ir laimingai gyvensim su ja.. - Haris kalbėjo pridrikais sakiniais, galvodamas apie ateitį. Jis vis dar apgaudinėjo save, jog nieko nebejaučia Mell, bet tai buvo tik didelis didelis melas, kuriuo jis bandė save įtikinti.
- Ir ką aš bandau apgauti.... Mell, man labai sunku be tavęs, - padėjęs galvą ant jos kojų, jis užsimerkė ir leido užgniaužtam skausmui vėl jį užvaldyti
Po kelių minučių, garbanius pajautė, jog jo galvą, kažkas paglostė.
- tik nepyk ant Liamo, tai aš kalta, - paglosčiusi jo galvą, ji tyliai sušnabždėjo ir sunkiai atmerkė akis.
- Mell, - pašokęs iš nuostabos, jis pritūpė prie jos ir sutrikusiomis akimis žvelgė į jos veidą.
- Hari...
- mes dar galime viską pakeisti.. aš pasikalbėsiu su Liamu, jis supras, - Haris visa širdimi tikėjo, jog jie vėl gali būti kartu.
Pajautusi skausmą, mergina susiėmė už pilvo ir nerimo pilnomis akimis žvelgė į jį.
- Mano kūdikis... Hari, man skauda, - atklojusi storą antklodę, kuri prieš tai neleido matyti jau gerokai matomo nėščiosios pilvuko, ji susirietė ir ėmė verkti. Mergina bijojo blogiausio, o skausmas situacijos visai nepalengvino. Haris kelias akimirkas stovėjo ištiktas šoko, negalėdamas ir nenorėdamas patikėti tuo ką mato. Jis jautėsi dar labiau išduotas nei prieš tai, kai sužinojo, jog jiedu su Liamu kartu. Niekas nė nesiteikė jam pranešti vaiką ir kaip dabar matė, dar ir ilgokai slėpė tai nuo jo. Šitai jį įsiutino labiausiai, bet nerimas dėl Mell buvo didesnis. Vaikinas šiaip ne taip sugrįžo į realybę ir tuojau pat išbėgo pakviesti gydytojo.
- Tai tikrai viskas, ką apie ją žinai? - apklausą atlikęs vyresnysis pareigūnas vis neatsikabino nuo Dareno ir klausinėjo tų pačių klausimų po kelis kartus.
- Kartoju jau kokį šimtąjį kartą - taip. Nėrą jokios prasmės, ką nors slėpti, - susierzinęs ir piktas dėl esamos situacijos, Darenas gana šiurkščiai atsakė savo kolegai ir atsirėmė į kėdės atlošą.
- Gerai, niekur nedink, reikės pradėti jos paiešką.. O dabar keliauk, - net nesistengdamas pakelti akių nuo savo popierių, pareigūnas paliepė vaikinui ir toliau kažką rašė.
- Na, ką sakė? - už durų vaikino su nekantrumu jau laukė jo porininkas Maikis.
- Aš tą kalę... - juodaplaukis sugniaužė kumštį ir susilaikė nuo keiksmažodžių lavinos, kuri jau kirbėjo ant jo liežuvio galo.
- Ramiai, ramiai, mes ją surasim ir jai šakutės, - įtikinamai ir paprastai pasakęs, Maikis palinksėjo galva ir ėjo paskui draugą.
- Reikia pradėt jos paiešką. Greičiau surasim, greičiau ji atsidurs beprotnamyj, kur jai ir vieta, - atsisėdęs prie kompiuterio, Darenas tuojau pat ėmė pildyti dokumentus dėl Felicijos paieškos.
- Bet tai tu ir trauki merginas... Visos buvusios nelabai sveikos buvo, bet šita pralenkė jas.. Tu beprotes traukiantis magnetas, Darenai, tiesiog talentas, ką aš galiu daugiau pasakyt, - palingavo galva Maikis ir nusijuokė išvydęs Dareno "poker face" išraišką.
- Dar žodis, asile, ir aš tave...
- Už tiesą nepykstama, pussy magnet, - erzindamas juodaplaukį, Maikis nusijuokė ir nuėjo prie savo stalo pradėti daryti Felicijos fotoportretą.
JE LEEST
And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)
Fanfictie"And you're just a beautiful mistake" šiek tiek kitoks 1D Fan fiction'as. Jie ne žvaigždės, o paprasti paaugliai, kurie turi savų problemų ir rūpesčių, kurie netikėtai įsimyli, o paveikti meilės, pridaro daug kvailysčių, kurie apverčia jaunų žmonių...
