And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

3 DALIS

3 DALIS

... Ir tai buvo Niall. Mano jau seniai matytas ir per tą laiką kaip reikiant suaugęs ir visu vyru tapęs pusbroliukas (ir kaip iš jo išvaizdos ir kvapo supratau, neblogai išgėręs pusbroliukas). Nenustebau, juk buvo paskutinis rudens atostogų penktadienio vakaras.

- Niall..? – buvo sunku jį atpažinti, nes mačiau jį turbūt prieš kokį šimtą metų. Lengviau atsidusau kai įsitikinau,  jog tai tikrai jis..

- upsiii.... aš nenorėjau.. atsiprašau.. – prikandau lūpą ir stebėjau jį. Jis keistai artinosi prie manęs.

- Ooo..Mell...– jis plačiai ir labai girtai nusišypsojęs, atsvirduliavo iki manęs ir stipriai apkabino.

- Ta pati.. – patapšnojau jam per petį ir truputi šyptelėjau, tada atsitraukiau ir grįžau į savo lovą.

- Mama nesakė, kad atvažiuosit šiandien.. bet koks skirtumas... – jis taip pat atsisėdo, ant mano lovos žinoma, ir pradėjo pasakoti apie vakarėlį,  kuriame buvo. Tiesiog užsimerkiau ir bandžiau nekreipti dėmesio į jo šnekas, bet nesigavo, nes jis plepėjo nenustodamas ir ištisai juokėsi viską prisimindamas.

Dabar žinosiu, kad jam gert duot negalima, nes liežuvis atsiriša pas berniuką.

Po kokios valandos, kai jau buvau beveik bemieganti supratau, kad Niall kalbėjo vis mažiau ir tyliau, kol pagaliau visai užsičiaupė, apsidžiaugiau ir vėl bandžiau užmigti, bet po kelių minučių pajaučiau kaip kažkas tikrai nelengvo užgriuvo ant mano kojų.

- kas per...?! – sunkiai pramerkus akis, apsidairiau ir pamačiau jog jis užgriuvo man ant kojų ir užmigo.

- Šakės... – burbtelėjau sau po nosim ir bandžiau jį pažadinti, bet nesigavo. Nustūmti nuo lovos jo taip pat nepavyko, nes visos mano jėgos tuo metu kažkur stebuklingai išgaravo, o jis ir toliau miegojo kaip užmuštas . Sunkiai atsidusau ir žiūrėjau į lubas, po kiek laiko užmigau.

- Tu būsi kaltas jei aš dabar negalėsiu paeiti,  – pažiūrėjau į Niall tokiu rimtu žvilgsniu ir tada išspaudžiau šypseną. Atsisėdusi lovoje  pažiūrėjau pro langą. Lauke švietė saulė, buvo gana geras oras, kažkur vidurdienis.

- Ir kaip man tau atsilyginti... – apsimetė, kad jis labai rimtai galvojo, - tinka toks variantas? aš tau aprodau miestą, o tu manęs nepaduodi į teismą už tai, kad kojas nugulėjau? – iškėlė vieną pirštą į orą, siūlydamas savo pasiūlymą, lyg patį geriausią daiktą, o viską pasakęs pažiūrėjo į mane ir nusijuokė.

- Sutarta,  –linktelėjau galvą. Nusprendžiau, kad reikia prasiblaškyti ir bent kiek pamiršti visas bėdas. Reikia judėti toliau, esu tikra, tėvai to būtų norėję.

Po valandos jau stovėjome miesto centre, kuris buvo netoli nuo Niall namų. Dairiausi po miestą ir viena ausim klausiau, ką jis šneka. 

- aš einu nupirksiu mums kavos, o tu  palauk čia.. – pamačiusi starbucks‘ą pasakiau, Niall linktelėjo galvą ir palikusi jį prie fontano, aš nuėjau.

Žmonių buvo tikrai nemažai, na tikriausiai todėl, kad šeštadienis. Kai sulaukiau savo eilės nupirkau du kavos, susimokėjau pasiėmiau ją ir apsisukusi ėjau išėjimo link. Atidarinėdama duris pajaučiau kaip skamba mano telefonas, bet tuo metu kažkoks vaikinas atsitrenkė į mane ir visos jo sultys, buvusios popierinėje stiklinėje, atsidūrė man ant krūtinės, o mano kava, jam ant marškinėlių.

- Netikša! Žiūrėk kur eini.! – garsiai suriko ir nukreipė savo įpykusi žvilgsnį į mane.

- Nevykėlis!  žiūrėk ką darai! – žiūrėdama į savo šlapią ir visą geltoną maikutę, ėmiau tyliai keiktis. Argi ne puiku naujo gyvenimo pradžia? Bet   pakėlusi akis į jį ir sutikusi jo žvilgsnį, užsičiaupiau. Jis buvo tikrai verčiantis iš koto vaikinas.