And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

38 Dalis

Vis labiau tamsėjančiame danguje pasirodė pirmosios žvaigždės ir mėnulis, kuris slėpėsi už plono debesų sluoksnio. Vakaras atrodė toks ramus ir jaukus, jog net nesinorėjo, kad jis baigtųsi.

Sustojęs ties mano namais, Haris užgesino mašinos variklį ir atsisukęs, rimtai pažvelgė į mano akis.

- gerai, sakyk kas tau darosi.. ar aš ką nors padariau ne taip? - jo žalios spalvos akys išdavė, kad jis yra pasimetęs, ir matant jį tokį, buvo sunku  meluoti.

- Man viskas gerai ir tu nieko nepadarei, - suėmus jo ranką švelniai ją spustelėjau ir pabandžiau kuo nuoširdžiau nusišypsoti. Žinojau, kad apgaudinėju pati save tai sakydama, tačiau tiesos sakyti negalėjau. Tai būtų per daug įskaudinę mano garbanių.

- aš juk jaučiu, kad tau ne viskas gerai.

- man tikrai viskas gerai, Hari...

- meluoji.

- nusišneki.

- tu elgiesi labai keistai..

- visai ne.

- Mell.. tiesiog prižadėk, kad jei kas nors nutiks, nesvarbu kas tai bebūtų, tu man viską pasakysi ir nieko nuo manęs neslėpsi... prižadėk.

žiūrėdama į jo užburiančias žalias akis vos sugebėjau, ką nors išlementi. Be galo gailėjausi to, ką padariau. Tiesiog būnant šalia Liamo aš nebegaliu blaiviai mąstyti ir darau kvailystes, dėl kurių vėliau tenka graužtis. Kaip ir tąnakt, nieko negalėjau sau padaryti, nepaaiškinama jėga neleido nuo jo atsitraukti ir mes abu padarėme didžiausią klaidą, kokią tik galėjome padaryti.  Dėl vieno sumauto karto, kai nesusivaldėme,  jis gali netekti savo geriausio draugo, o aš mylimo žmogaus. Viskas, ką turime dabar, gali subliukšti taip pat greitai kaip burbulas. Taip nutikti negali, nenoriu, kad kas nors pasikeistų. Giliai įkvėpus vėsaus pavasarinio oro, kuris buvo užpildęs visą mašiną, pabandžiau nusišypsoti.

- prižadu.

- myliu tave.

- Hari, aš... - išgirdus tuos žodžius, jau norėjau prasižioti ir viską jam pasakyti, bet spėjau laiku susilaikyti, - aš ir tave myliu, - plačiau nusišypsojau ir stipriai jį apkabinau. Būvimas šalia jo privertė šiek tiek užsimiršti apie visą, kas sukosi mano galvoje ir tai privertė pasijusti daaaaug geriau. Atsisveikinus su juo, išlipau iš mašinos ir nuėjau tiesiai į savo kambarį, kuriama pastaruoju metu praleisdavau labai daug laiko.

Man besimaunant batus iš apačios atsklido garsus durų skambutis.

- tikriausiai Haris ką nors pamiršo, - garsiai pagalvojus, numečiau batus į šoną ir nulėkus laiptais žemyn į apačią, atidariau duris.

- ooo. čia tu.. 

- tu net neįsivaizduoji, kokia ji nuostabi..O jau jos balsas... ji tobula, tikrai. Būtinai su ja supažindinsiu! tu turi ją pamatyti, - pasakojant apie Rebeką, Niallui nuo veido nedingo šypsena, kuri tuo pačiu privertė šypsotis ir kartu su juo einantį Louis. 

- uuu, kažkas įsimylėjo,  - kumštelėjęs draugui į petį, Lou nusijuokė ir sekdamas Niallui iš paskos, perėjo į kitą gatvės pusę.

- tik neaišku ar aš jai patikau..

- tu turbūt juokauji, Niallai. Jei aš būčiau mergina, tai tikrai pamesčiau dėl tavęs galvą. Tu juk toks meilutis!

- tu taip sakai, nes esi mano draugas...

- visai ne. Tiesiog ta mergina būtų visiška idiotė, jei tavęs neįsimylėtų, - apkabinęs Niallą per pečius Lou nusišypsojo stebėdamas, kaip blondžiaus veide vėl atsiranda ta žaisminga šypsena.

- aww, Lou, jei būčiau mergina, tikrai išbučiuočiau tave, už tokius žodžius, - Nialas pažvelgė į draugą ir pamatęs, kad jis šiek tiek atsitraukė, nusijuokė.

- Gal apseikim be šito, Blondine, - papurtęs galvą, jis nusijuokė.

- Nee, - papūtęs lūpas Nialas ėmė artintis prie Lous, kuris rankomis bandė apsisaugot nuo blondžiaus bučinių.

- Taigi juokauju, nebučiuosiu aš tavęs, - pavėlęs jo plaukus, Blondinas juokėsi ir patapšnojo draugui per petį, - tu geras draugas, Lou, tikrai džiaugiuosiu, kad susipažinom.

Bejuokaudami ir išsidirbinėdami, vaikinai pagaliau priėjo Niallo namą ir trumpam sustojo. Nedidukėje aikštelėje, prie garažo, stovėjo juodas motociklas, nužvelgę jį jie susižvalgė ir pajudėjo durų link.

Lou dar kartą pažiūrėjęs į motociklą, atsisuko atgal į susierzinusį Niallą, kuris kišenėje ieškojo rakto nuo durų. 

- nežinojau, kad Haris turi motociklą.

- neturi.

- mhm... tai kieno jis?

- Liamo.

- pala... Liamo?

- taip.

- mat kaip.. o Mell namie?

- na bent jau turėtų būti..

- O tavo mama?

- ji grįš tik rytoj ryte.

- tai nori pasakyt, kad jie namie... vieni... ir dar užsirakinę?! - Louis atrodė šokiruotas ir tikėjosi, kad nevyksta nieko panašaus į tai, ką jis pagalvojo. Niallui atrakinus duris jiedu tyliai įžengė į vidų ir uždarė jas. Patyliukais pakilę laiptais į viršų, visai netoli Mell kambario durų, jie pamatė ant žemės gulinčius vyriškus marškinius ir moterišką suknelę. Po tokio vaizdo, abu kaip susitarę apsisuko ir tylėdami nusileido atgal į apačią, kur atsisėdo ant minkštos sofos, stovėjusios svetainėje. Louis žvelgė pro langą, o Niallas atsirėmęs į sofos atlošą, sunkiai atsiduso.

- aš žinojau, kad juos kažkas sieja, bet kad jie kartu dar ir...

- tu žinojai ir nieko nesakei?! 

- nežinojau ar tai tikrai tiesa..

- spėju Haris nežino, kas čia dedasi.

- Lou, mes nieko nesakysim. Jie patys turi išsiaiškinti.

- tada galės aiškintis kaip tik dabar, nes Hario mašina ką tik sustojo prie tavo namų.