And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

25 Dalis

- Labas rytas, damos, - kaip visada su šypsena veide virtuvėje pasirodė Lou, pasipuošęs mano  šedevru ant veido. Tikriausiai jis nebuvo nuėjęs prie veidrodžio. Pamačius jį vos neišspjoviau visos arbatos iš juoko, didžiavausi savo darbu.

Rouzė ir Lou mama kelias akimirkas tik tylėjo ir žiūrėjo į jį, o Lou, nesupratęs, kas darosi, kilstelėjo antakius ir žiūrėjo į mus. Tylą nutraukė Lou mamos juokas, o prie jos prisidėjome ir mes su teta, tuomet berniukas visai pasimetė.

- kas čia tokio juokingo? - truputi suraukęs antakius, jis nužvelgė save nuo galvos iki kojų, galvojo, kad galbūt pamiršo užsidėti kelnes ar dar ką, bet su apranga viskas buvo gerai. Jis nesuprato, kas darosi.

- Eik prie veidrodžio...ir nusiprausk.. - besijuokdama sumurmėjo Lou mama ir tas taip įtariai į mane pažiūrėjęs, nuėjo į vonią. Aišku, aš nusekiau iš paskos. Negalėjau praleisti tokios akimirkos ir nepasimėgaut.

- tavo darbas! kaip tu galėjai šitaip su manim...visai trenkta.. -metęs į mane pikto kekso žvilgsnį, Lou pradėjo prausti veidą, o iš jo burnos pasipylė tylių keiksmažodžių virtinė. Neblogas keiksmažodžių žodynas, tikrai.

- Visa į tave, zuiki, - padarius savo firminę dirbtinę šypsenėlę, atmečiau plaukus atgal ir pažiūrėjau į jį, - Kitą kartą žinosi,kad nereikia imti mano telefono, - kadangi nebeturėjau, ką daugiau jam pasakyti, apsisukus pradėjau eiti nuo vonios savo kambario link. 

- mano pasiūlymas susitaikyti vis dar galioja,jei ką. Nemanau, kad tas... tas tavo Harry, dar norės būti su tavimi, - jis dar šūktelėjo, kai jau buvau  beveik nuėjus. Tiesiog apsimečiau, kad nieko negirdėjau ir nuėjau.Dabar reikia susirasti Harry ir viską jam paaiškinti.

Po kelių valandų stovėjau prie savo kambario lango ir stebėjau, kaip Lou ir Jay išvažiuoja.

- Pagaliau, - lengviau atsidusau, kai jie išsuko iš kiemo į gatvę, ir nuvažiavo keliu. Vienos bėdos nebėra, bet liko išspręsti pačią didžiausia bėda su Harry. Nežinojau nei ką Lou jam pasakė, nei ką jie tada šnekėjo, bet nujaučiau, kad  jam prišnekėta visokių nesąmonių, o Harriukas ir patikėjo. Shit, shit, shit.

Likusią sekmadienio dienos dalį skambinau jam, bet jokio atsako, kaip ir tikėjausi, nesulaukiau. 

- Nenori kalbėt tai ir nereikia, - galiausiai pavargus skambinėt jam, padėjau telefoną ant spintelės ir nuėjau miegoti. Rytoj, nori ar nenori, turės manęs išklausyti.

Ryte susiruošiau gana greitai, todėl mokykloje buvau daug anksčiau nei įprastai. Iš spintelės pasiėmus kelias knygas, lėtai ėjau koridoriumi, anglų kalbos klasės link. Klasė buvo užrakinta, todėl nuėjau prie palangės ir laukiau skambučio. Po kelių minučių laukimo išgirdau iki skausmo pažįstamą juoką ir balsą. Harry. Palikus visus savo rakandus ant palangės, pradėjau eiti koridoriumi ir suradau jį.

Bet jis buvo ne vienas, o su ta pačia blondine. Sustojau vietoje ir žiūrėjau į Harry. Jis pasuko galvą į mano pusę ir kelias sekundes mūsų žvilgsniai buvo susitikę. Nieko nelaukęs, jis pasilenkė ir įsisiurbė savo blondinei į lūpas. Negalėjau patikėti, kad jis tikrai tai padarė. Vienas nesusipratimas ir likau kvaišos vietoje. O juk Zaynas perspėjo mane, dėl Harrio. 

Po to įvykio likusias dienas iki šokių vakaro, aš ir Harry, vengėme vienas kito. Nors ir teko kartu sėdėti per anglų kalbos pamokas, net nepažiūrėdavom vienas į kitą, nepratardavom nė  žodžio. Paprastai sakant, mus siejo  abipusis ignoravimas. Yey!

Penktadienis atėjo labai greitai. Vos grįžus po pamokų nuskubėjau ruoštis šokiams, nes nenorėjau pavėluoti. Nė nepastebėjau, kaip greitai prabėgo laikas ir atėjo vakaras. Stovėjau svetainėje prieš veidrodį ir žiūrėjau į save. Didelėmis garbanomis sugarbanoti plaukai, paprastas makiažas, graži suknelė, teko pripažinti atrodžiau visai gražiai. Neskaitant rankos ir gibso. Neilgai trukus suskambo ir durų skambutis. Paskutinį kartą pažiūrėjus į veidrodį, patikrinau ar viskas gerai ir nuėjau atidaryti durų.

- wooooow.. Atrodai.....woooooow... - po kelių sekundžių tylos ir spoksojimo į mane, jis  pagaliau prabilo.