And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

42 Dalis

- Po velnių, kur tu eisi?! Kam tau visi šie daiktai? – stovėdamas tarpduryje blondinas žvelgė į mane kaip į beprotę, bet šiuo metu man tai visiškai nerūpėjo. Užsidėjau sportbačius, kad būtų patogiau vaikščioti, ir į kuprinę dėjausi pačius reikalingiausius daiktus. Patikrinus ar viskas yra, užsidėjau kuprinę ant pečių ir pasiėmus telefoną bei piniginę, prikrautą mano santaupų, atsistojau priešais pusbrolį.

- Tiesiog nuvežk mane pas jį.

- Tik nesakyk, kad važiuosi su juo.... Juk tu nerimtai... O Dieve...

- Niallai..

- O kaip Haris? Paliksi jį ir tiek?

- Aš viską sutvarkysiu..kur išvažiavo Liamas?

- Turbūt į traukinių stotį..

- Gerai, tada kuo greičiau nuvežk mane tenais.

Ilgai negalvojęs ir nebesiginčijęs,  jis pasiėmė savo telefoną ir nusileido į apačią, o paskui jį ir aš. Greičiausiai, suprato, kad reikalas rimtas, dėl bet ko nelėkčiau pas rudaakį. Laimei, mums pavyko iš namų išsmukti be jokių trukdžių, nes Rebeka ir Rouzė šnekučiavosi virtuvėje ir nematė mūsų išeinant. Lipdama į mašiną tvirtai žinojau tik vieną, be galo įskaudinsiu Hari, bet viską geriau užbaigti dabar, o ne vėliau. 

Mums išvažiavus į greitkelį, Niallas važiavo kiek galėdamas greičiau, žinojau, kad jis geras vairuotojas tad per daug, dėl didelio greičio, nepergyvenau.

- Mell... Kodėl tu nori išvažiuoti su juo? – po ilgos tylos blondinas neištvėręs paklausė ir žvilgtelėjo į mano pusę. Šio klausimo nenorėjau išgirsti labiausiai. Tiesiog nežinojau sakyti tiesą ar ne.

- Vėliau viską tau papasakosiu, gerai..? Dabar man reikia pasišnekėti su Hariu..

Pasiėmus telefoną surinkau Hario numerį ir paspaudžiau mygtuką „skambinti“. Laikiau telefoną prie ausies ir jaučiau kaip jis visas dreba, kartu su mano ranka. Po kelių signalų išgirdau garbaniaus balsą ir sustingau.

- Taaip, brangioji..?

- Hari... - mano balsas trumpam užlūžo.

- Kas nors atsitiko?

- Aš išvažiuoju.

- Tu karščiuoji, taip? Truputi palauk, greitai būsiu pas tave.

- Ir aš apgaudinėjau tave su kitu.. - turėjau tai pasakyti, kad jis neimtų manęs ieškoti. tai atrodė, kaip vienintelė išeitis.

- Melani... Visai nejuokinga, - jaučiau kaip jo balsas ima rimtėti ir tai privertė mane dar labiau pasimesti.

- Aš visai nejuokauju, Hari... – man pasakius šiuos žodžius, per ragelį girdėjau tik garsų jo kvėpavimą. Nusprendusi, kad neverta tęsti šio pokalbio, prabilau.

- Suprantu, kad tikriausiai imsi manęs nekęsti, bet aš tikrai gailiuosi to ką padariau... - ir padėjau ragelį.

- Palieki savo vaikiną telefonu.. Tikrai labai gražu.

- Ohh, jau tik užsičiaupk. 

- Atleisk.. kaip tu? – sulėtinęs greitį, Niallas trumpam pasuko galvą į mane.

- Negerai... Juk tu su Zayniu ir Lou, saugosit jį, taip? 

- Dar klausi.. visad saugom ir darysim tai toliau.