1 DALIS
Po sunkios dienos praleistos parduotuvėje su Becca, pagaliau parsiradau namo su krūva pirkinių rankose ir nei vieno cento kišenėje.
- Namai namučiaaaaaaaai. Pagaliau.! — vos įėjus į namus lengviau atsikvėpiau ir užlipau laiptais į savo kambarį. Žinojau, kad šiandien turėjo grįžti tėvai, iš atostogų pas mano tetą, taigi šiek tiek apsitvarkiau namuose ir patraukiau tiesiai į vonią. Prisileidau pilną vonią karšto vandens, padariau, kad joje būtų daugybė burbuliukų ir įlipus į ją pragulėjau ten tol, kol vanduo visiškai atšalo.Grįžusi į kambarį užmečiau akį į laikrodį, jau buvo beveik 9 valandos vakaro. Nė nepastebėjau kaip pralekė tos kelios valandos namuose. Pasikuitus spintoje pasiėmiau baltą palaidinę ir džinsinius šortus.
- Aai.bus geraai. — pažiūrėjau į veidrodį, dar biški pasimaiviau ir numojau ranka. Po kelių minučių sulaukiau skambučio ir pamačius kad skambina Louis, veidą iškart papuošė šypsena.
- Hello, my dear, - visas labai laimingas pasakė jis į ragelį.
- Ko toks laimingas? - susidomėjusiu balsu paklausiau ir nusijuokiau atsisėdusi ant lovos.
- Spėk.. - toliau kalbėjo jis.
- Hmm... Net nežinau.. Galbūt tave priėmė į futbolo komandą? - tai buvo pirma mintis, kuri šovė į galvą, nes nuo vasaros pradžios jis daugiau apie nieką ir nekalbėjo, tik kaip nori patekti į mokyklos komandą.
- Wohoo! atspėjaai! - linksmai suriko į telefoną ir aš nusijuokiau. Kažkur pusvalandį klausiau jo pasakojimo kaip pateko į komandą. Buvo malonu girdėti jo balsą ir kad jis toks laimingas. Stebėdama kaip lauke po truputi temstą išgirdau, kad kažkas labai įnirtingai beldžia į lauko duris.
- am, tikriausiai grįžo tėvai. Paskambink vėliau. Myliu. - išbėriau viską taip greitai, kaip žirnius į sieną, ir palikau telefoną ant lovos.
- Einu! - surikau garsiau, nes beldimas nesiliovė, o tik labiau stiprėjo.
Nulipau laiptais ir atidarius duris pamačiau išbalusią, sutrikusią ir raudonomis, pilnomis ašarų akimis, tetą. Nesupratau, kas nutiko.
- Ką tu čia veiki...? kur mano tėvai..? - labai rimtai pažiūrėjau į ją ir net nepajaučiau kaip akyse pradėjo kauptis ašaros. Staiga supratau, kad šalia jos jų nebuvo.
- jie... jie.... jų nebėra.. - sunkiai išlemeno ji ir stipriai mane apsikabinusi, pradėjo verkti.
- tik nesakyk kad jie.. nee.. negali būti.. - jaučiau, kad pradedu drebėti, o skruostais pradeda riedėti sūrios skausmo ašaros. Negalėjau tuo patikėti. Jų nebeliko. Jų nebebus. Per kelias akimirkas likau viena kaip pirštas.
YOU ARE READING
And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)
Fanfiction"And you're just a beautiful mistake" šiek tiek kitoks 1D Fan fiction'as. Jie ne žvaigždės, o paprasti paaugliai, kurie turi savų problemų ir rūpesčių, kurie netikėtai įsimyli, o paveikti meilės, pridaro daug kvailysčių, kurie apverčia jaunų žmonių...
