49 dalis

454 34 0
                                    

(( atleiskit, kad taip ilgai neįkėliau dalies, mano pc sugedęs, tai kad neužsitemptų per daug laukimas, parašiau kažkokią per tel. soriuką, jei kai kur bus klaidų ar nelabai logiškų sakinių, nelengva rašyt per telą:D ir šįkart trumpesnė dalis, vėl gi dėl pc:D ačiū, kad skaitot!;**))

- Nialai, nedrįsk nė pajudėti iš vietos, - Rouzė, kiek susierzinusi, rimtai pažvelgė į žydrakį savo sūnelį ir atsistojo priešais jį, - įdėmiai klausau.

- mama, juk sakau, kad nežinau, kur jie. Jiedu nieko man nesakė, - Nialas ilgai pridenginėjo Liamą su Mell nuo Rouzės, bet šįkart jinai jį pričiupo galutinai.

- Nialai, dėl Dievo meilės, baik man meluot, antraip tau blogai baigsis, - ji labai ramiai, stebėdama jį rimtu žvilgsniu viską išdėstė, - ir aš nejuokauju, mielasis.

Nialą net šiurpas nukrėtė, šitoks mamos ramus balsas ir rimtas žvilgsnis nieko gero nežadėjo. Tačiau jis nepasidavė ir tylėjo.

- jiems kažkas atsitiko taip? juk kitaip jie būtų pasakę... Nialai, prašau, netekau sesers, nenoriu prarast ir Mell... - Rouzė nuleido akis į žemę, nebegalėdama apsimesti rimta ir ramia, ir laukė bet kokių žinių, kurios nuramintų jos širdį.

- Jiems viskas gerai, tik... Kaip čia pasakius.. Mell ir Liamas turės...- blondinas jau ruošėsi pasakyti, kad jiedu turės vaikelį, bet jį pertraukė skambutis.

- Sveikas, Liamai, kaip tik kalbėjausi... - šįkart jį pertraukė susinervinęs draugo balsas. Blondino akys, su kiekvienu Liamo tariamu žodžiu, plėtėsi iš nerimo.

Louis su Zaynu sedėjo kavinėje ir laukdami vėluojančių Hario ir Nialo, aptarinėjo būsimus metus universitete, kurie prasidės jau po savaitės. Jie džiaugėsi, kad visi trys, kartu su Nialu mokysis tame pačiame universitete ir laukė žinių iš Hario, kuris šiandien turėjo sužinoti, ar mokysis kartu su jais.

- Kaip manai, Haris įstojo? - gavęs savo picą, Zaynas pažvelgė į Lou.

- būtų šaunu jei įstotų. Visi keturi būtume drauge. O ir jam ten patiktų, daug merginų, greitai atsigautų, - nusijuokęs, jis greitai nušvilpė pusę atpjautos Zayno picos ir ėmė kimšti, kol juodaplaukis neatėmė jos.

- šikniau tu, pusę mano picos?! juk sakei nenori.. aš net neužkasiu nuo tiek, - Zaynius prisitraukė picą arčiau savęs ir valgydamas ėmė burbuliavo dėl savo picos.

- Nesiraukyk, Zayni, raukšlių atsiras, - Lou taip pat kimštadamas, palinksėjo galva ir išsiviepė iki ausų, gavęs valgyti.

- aš tau.. tuoj parodysiu.. raukšles.. tik atsiliepsiu, - pilna burna burbėdamas jis išsitraukė iš kišenės skambantį telefoną ir atsiliepė.

- kur esat, blondine? - nors ir ne visai suprantamai, bet džiugiai pasiteiravo Zaynius, kramtydamas paskutinį gabalėlį picos. Juodaplaukis minutę tylėjo, klausė sunerimusio Nialo balso ir su kiekviena sekunde jo veidas darėsi vis rimtesnis, o tai ėmė erzinti ir Lou, kuris nieko negirdėjo.

- supratau, tuoj atvažiuosim.

- mane priėmė, priėmė! - Haris rėkdamas nusileido laiptais į apačią ir besidžiaugdamas apkabino mamą, kilsteldamas ją į viršų.

- sveikinu, puiki žinia! - mama pamačiusi jį tokį laimingą, po kelias savaites jį kamavusios depresiškos nuotaikos, labai apsidžiaugė ir stipriai apkabino savo garbanių.

- taip smagu tave ir vėl matyti besišypsanti, - truputi atsitraukus, Hario mama paglostė jo skruostą ir nuoširdžiai nusišypsojo.

- tau aš visada šypsausi, - nenorėdamas pradėti jokios atvirumo valandėlės, Haris dar kartelį šyptelėjo ir išsitraukė iš kišenės telefoną.

- turiu pranešti vaikinams.. negaliu patikėti, kad mokysimės tame pačiame universitete, kas gali būti geriau?! - garbanius kalbėjo toliau, nelabai norėdamas leisti mamai įsiterpti. Tas savaites, kai jį kankino didžiulis liūdesys ir pyktis dėl Mell ir Liamo, jis pamiršo išsiųsti stojimo dokumentus laiku, tad jam vieninteliam teko ilgiausiai laukti, kol sužinos įstojo ar ne. Ši žinia jį begalo nudžiugino ir įkvėpė pradėti naują gyvenimo etapą.

Garbaniui beieškant Nialo numerio, ekrane pasirodė vardas, kurį jis mažiausiai tikėjosi išvysti. Nuojauta jam kuždėjo, jog jis turi atsiliepti, bet viduje vis dar kirbėjo abejonė dėl to. Kelias sekundes rimtai žiūrėjęs į ekraną ir dvejojęs, jis galų gale atsiliepė.

- Hari.. - garbanius išgirdo tylų ir prislėgtą Liamo balsą.

- Liamai, tau viskas gerai? - išgirdęs jo balsą, jis pajautė, jog kažkas ne taip.

- Mell.. Ji... ji, - Liamo balsas užlūžo ir jis nebegalėjo ištarti nė žodžio, girdėjosi tik tylus ir gilus jo alsavimas. Hario širdis ėmė spurdėti iš nerimo lyg pamišus.

- aš tuoj atvažiuosiu, Liamai, nusiramink.

Operacinėje tvyrojo įtampa. Gydytojai darė viską, kad tik išgelbėtu merginos gyvybę. Sulaužyti keli šonkauliai, incidento metu, pažeidė jos vidaus organus ir sukėlė smarkų vidinį kraujavimą. Merginos širdies ritmas ir kvėpavimas pamažu silpo ir viltis, išgelbėti ją nuo mirties nagų, menko su kiekvienu jos širdies dūžiu. Gydyojai ir toliau gelbėjo ją, nors giliai viduje nujautė, kad tuojaus bus pabaiga, girdėdami vis retesnį širdies plakimą.

And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)Donde viven las historias. Descúbrelo ahora