And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

64 Dalis

- Liamai, palauk, - mergina beveik bėgdama bandė pasivyti Liamą, kurio žingsnis buvo toks greitas, kad ji nespėjo jo pavyti net bėgant, - Liamai, po velnių!

Vaikinas sustojo ir lėtai atsisuko į artėjančią Mell. Žvilgsnis, kuriuo jis žvelgė į merginos akis buvo šaltas ir pilnas pykčio. Liamo nuogąstavimai dėl Mell neišblėsusių jausmų likučių Hariui šį vakarą pasitvirtino ir tai jį labai įskaudino.

- Liamai, atleisk...- vos priėjusi mergina ištiesė rankas į Liamą, bandydama jį apsikabinti, tačiau vaikinas sulaikė jos rankas ir atsitraukė.

- Neturiu tau dėl ko atleisti.

- aš nenorėjau... Jo žodžiai mane išprovokavo, - atstumta jo, Mell dar labiau susikrimto ir dar kartą pabandė prisiglausti prie jo. Deja, nesėkmingai, nes vaikinas vėl atstūmė ją.

- Melani, bus geriau, jei pabūsim atskirai.

Išgirdusi tokį šaltą balso toną ir pilną savo vardą, mergina kruptelėjo. Ji suprato, kad tai nežada nieko gero, vaikinas tik supykęs vadindavo ją pilnu vardu.

- Nee, nereikia, Liamai.. Visai nenorėjau to pasakyti.. tik tu man rūpi, - mergina pradėjo teisintis nebežinodama, ką daryti. Juk ji tik ką tik sugrįžo pas jį, o jau viską sugadino, - myliu tave, negi netiki?

Tačiau vaikino jos žodžiai nė kiek nenuramino ir nepaguodė.

- Aš tau rūpiu? Myli mane? Ar bent pati tiki tuo, ką sakai?! Melani, prieš kelias akimirkas sakei, kad tau vis dar rūpi Haris, - rudaplaukis ėmė kalbėti kiek garsiau, tačiau bandė tvardyti save ir nepradėti rėkti, nors viduje jautė didelį nusivylimą.

- Aš tikrai nenorėjau to pasakyti.. Aš..

- Bet pasakei... Ir tikrai neatrodė, kad tu meluotum. Viskas, tikrai bus geriau, jei kurį laiką nesimatysim. Gal pagaliau apsispręsi ir baigsi žaisti su mumis abiem.

- Liamai, - matydama, kad vaikinas jau ruošiasi išeiti, ji sugriebė jo ranką ir suspaudė, tačiau tas nieko nedavė. Nė nepakeldamas akių nuo žemės, jis ištraukė savo ranką iš jos delnų ir nuėjo tolyn tamsia gatve.

Mergina kelias minutes stovėjo vietoje ir tiesiog žiūrėjo į tolstantį ir tamsoje išnykstantį siluetą.

***

- kas tau po velnių darosi, garbaniau?! - trinktelėjęs į garbanotą Hario galvą, Zaynas atsisėdo šalia Niallo ir Louis.

- Po tom tavo garbanom nėra nė lašelio smegenų... - burbėjo blondinas skambinėdamas Mell. Jis nujautė, kad šiąnakt Liamas su Mell negrįš kartu į namus, tad labai pergyveno dėl neseniai sugrįžusios pusseserės. Juk ji buvo jam kaip sesuo, o sesėmis reikia rūpintis.

- Haroldai, Haroldai.... - prie visų burbėjimų prisidėjo ir Louis. Visi trys vaikinai sėdėjo priešais akis nuleidusį ir tylintį Harį, kurį vieną ką tik paliko ir Florsita. Tada ir prasidėjo visa ši žodžių ataka prieš Harį. Nusitvėręs butelį viskio, garbanius gurkšnojo ir klausė. Na, bent jau apsimetė, kad klauso, nes visos jo mintys buvo susitelkusios į Mell ir į jos žvilgsnį, kuriuo ji žvelgė, sakydama, kad jis vis dar jai rūpi.

- Jau baigėt?? - suklusęs ir kelias minutes paklausęs jų moralų, Haris staiga pakėlė akis ir griežtu balsu prabilo.

- Tik pradedam, - kandžiai atkirto Niallas, kuris vis maigė telefoną, bandydamas susisiekti su Mell.

- Ko tu čia nervuojies? Jie tikriausiai jau namie, laužo savo lovą... - matydamas bergždžias blondinuko pastangas prisiskambinti Melani, žaliaakis prunkštelėjo ir pavartė akis. Jis nė neabejojo, kad jie jau bus susitaikę ir tai jį tiesiog siutino. Jis žinojo, kad turi šansų susigrąžinti Mell, bet žinojimas, kad tai įskaudins vieną geriausių jo draugų, jį stabdė. Po šių, tikrai ramybės nekeliančių minčių, Haris užsivertė jau beveik pustuštį butelį ir išgėrė viską iki dugno.