And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

14 dalis

- tikrai nori eiti į siaubo filmą? nebijosi? - Zayn'o veidą puošė šiek tiek paslaptinga, bet šelmiška šypsenėlė. Apsidžiaugiau, kad jis pagaliau nusišypsojo, nes visą kelią, kol važiavom buvo gana rimtas.

- aš tau panaši į tokią, kuri galėtų išsigąsti kažkokio siaubo filmo..? - kilstelėjau antakius ir papūčiau lūpas, tipo  įsižeidus , bet nuo veido šypsena nedingo. 

- ne, baik tu,  - jis pakraipė galvą ir kažkaip keistai į mane pažiūrėjo. Po kelių minučių jau sėdėjome salėje ir laukėme, kol prasidės filmas.

Ar aš minėjau kaip nemėgstu siaubo filmų? Turbūt ne, bet dabar paminėsiu. Aš jų tikrai labai nemėgstu! Visą gyvenimą jų nemėgau ir tikriausią visą likusį nemėgsiu.

Bet negalėjau atsisakyti, kai jis atsivežė mane į kiną, pagelbėjo man kai labai reikėjo ir dar šitaip meiliai šypsojosi, todėl dabar teks kažkaip ištverti tas kelias valandas. Ir šiaip nenorėjau, pasirodyti bailė. 

Net nepamenu, koks buvo filmo pavadinimas, bet iš pat pradžių nieko baisaus nebuvo, todėl lengviau atsikvėpiau ir atsipalaidavus žiūrėjau filmą. Galvojau, kad pataikėm į tokį siaubeką kaip "Skambutis", ten nelabai yra ko bijoti.  Tačiau netikėtai prasidėjo visi tie šlykštūs, kraupūs ir gąsdinantys dalykėliai kurių taip nemėgau. Mano akys vis dažniau buvo užmerktos, o galva  nukreipta, kur nors į sieną,  kad tik nematyčiau ekrano. Žinau, gal ir  vaikiška taip bijoti paprastų filmų, kai esi nebe maža mergaitė, bet ką padarysi. Tokia jau aš. Ant savo kairės rankos pajaučiau kažką maloniai šilto, tai buvo Z ranka. Mūsų akys trumpam susitiko, jo veidas artėjo prie manojo, mano veidas artėjo prie jo ( labai romantiška vietelė bučiuotis),  bet tada kaip tyčia, kažkas salėj suklykė ir aš nusukau savo veidą į ekraną. Girdėjau kaip Zayn'as nusikeikė kelis kartus, tas privertė mane nusijuokti. 

Visą likusią filmo dalį mano ranka buvo įsitvėrusi Zayno rankos ir su kiekviena scena vis stipriau ją spustelėdavo, o tai, kiek mačiau, jam tik suteikė malonumo jausmą, nes šypsena nuo veido nedingo nei minutei.

- Mell, kur dingo ta mergina, kuri sakė, kad nebijo žiūrėti siaubo filmų? - eidamas iš kino teatro, jis pažiūrėjo į mane ir tyliai nusijuokė.

- Aš nebijojau.. - papurčiau galvą ir stengiausi nutaisyti, kuo įtikinamesnę veido išraišką, neišsiduosiu gi dabar, kad bijau žiūrėti siaubo filmus.

- Tikrai? Tai kodėl vis dar nepaleidi mano rankos? - šypsena jo veide vis platėjo ir platėjo. Nuleidau akis ir pažiūrėjau į mūsų susikibusias rankas,pati nejučiom nusišypsojau, tada vėl pakėliau akis  į Zayn'ą.

- am...emh.... galbūt todėl, kad man šalta, o tavo ranka tikrai labai šilta, bet jei taip nori galiu paleisti.. - po kelių sekundžių tylos pasakiau savo greitai sugalvotą pasiteisinimą ir ištraukiau savo ranką iš jojo

- matai kaip... Reikėjo iškarto sakyti. Eikš sušildysiu! - jo rankos apsivijo mane per liemenį ir priglaudė prie jo. Nespėjau nė sureaguoti, bet nepasitraukiau. Buvo labai malonu. Taip apsikabinę prie pat išėjimo prastovėjome kelias minutes.

- manau, metas važiuoti Zayn'ai, jau ir tu ėmi vėsti,  - kad ir kaip nenorėjau, bet teko atsiplėšti nuo jo ir pradėjome judėti mašinos link.

Miesto dar labai gerai nebuvau pažinus, todėl pasiklioviau Zaynu ir laukiau, kol jis mane parveš namo, bet atrodė jog atgal važiuojam daug ilgiau, nei nuo namų į kino teatrą. Mašina sustojo, bet tikrai ne prie mano namų, o prie kažkokio kito pastato. Įdėmiau pažiūrėjus pro langą supratau, jog tai Zayno namai. Pasisukau į jo pusę ir kilstelėjau antakius.

- Privalai paragauti mano firminio karšto šokolado, - jis šypsodamasis kalbėjo ir su viltimi akyse žiūrėjo tiesiai į mano akis. Galvoje trumpam iššoko Lou atvaizdas, kai su juo gėrėm karštą šokoladą. Nuvijau tas mintis šalyn, juk reikia gyventi toliau.

- mhm.... šokoladas.. negalėčiau atsisakyt tokio malonumo, - mielai jam nusišypsojau ir išlipau iš mašinos. 

- haa..Juk sakiau, kad bus skanu, - Zaynas nusišypsojo kaip koks pamaiva ir padėjęs savo puodelį ant spintelės, greitai paklojo savo lovą. Atsisėdęs patapšnojo į vietą šalia savęs.

- turiu pripažinti, tikrai labai skanu! - su nuostaba balse pasakiau ir toliau gėriau karštą šokoladą, net nenumaniau kad bus taip gardu. Apsidairius po jo kambarį įsitaisiau ant lovos prie pat jo. Daug kalbėjom, juokėmės, išsidirbinėjom, žaidėm pagalvių karą ir aš laimėjau! Wohoo! 

Laikas bėgo labai greitai. 9 valanda vakaro..10...12h. Visai pamiršau, kad man reikia grįžti namo, nes Rouz jau greičiausiai kraustosi iš proto. Jaučiausi pavargus, akių vokai pasidarė sunkūs.. Akys pačios pradėjo merktis ir štai užmigau. 

Išgirdau skambant žadintuvą, iš įpročio prasimerkiau  ir ruošiausi jį išjungti, bet pamačiau Zayno veidą prie pat savojo. 

"Zaynas...? wtf..." mintyse mąsčiau kaip jis atsidūrė mano lovoje, bet tada susivokiau. Pažiūrėjau į laikrodį ir vos negavau infarkto. 7 valanda ryto. Po valandos jau į mokykla. Nuostabu..!

- velnias... Zaynai, kelkis!