And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

27 Dalis

Kokius šimtą kartų galvoje permečiau jo pasakytus žodžius, niekaip negalėjau patikėti, kad tikrai juos girdėjau. Buvau per daug užsigalvojus, tad taip ir nesulaukęs mano atsakymo, Haris vėl prakalbo.

- ar būsi mano mer... - tačiau neleidau jam užbaigti sakinio. Šiek tiek pasukus galvą, kad mano lūpos galėtų pasiekti jo, tuojau pat jį pabučiavau. Jaučiau, kaip jo veide vis pasirodo ta patenkinta šypsenėlė,  tai vertė šypsotis ir mane. Tačiau tai nesutrukdė bučinio, o  padarė jį tik dar malonesnį.

Lietus ėmė lyti dar smarkiau, žmonės buvę laukę bėgo į mokyklos vidų, kad galėtų pasislėpti nuo jo, bet mes net nesijudinome iš vietos. Greičiausiai, vieni žmonės, kurie mus matė besibučiuojančius lietuje ir niekur nelekenčius, pamanė, kad esame visiški bepročiai, kiti manė, kad tai romantiška,  bet kam rūpi ką mano kiti? Tikrai ne mum.

- išpildei vieną iš mano svajonių.. - vos vos atitraukęs savo lūpas Harry sukikeno ir priglaudė savo kaktą prie manosios.

- kokią? - truputi atsitraukus nuo jo, nubraukiau į šoną garbanas, kurios buvo užkritusios jam ant veido ir plačiau nusišypsojau. Lietus visai sutaršė jas.

- pasibučiuoti su mylima mergina lietuje, - jau daug linksmesniu balsu pasakęs, Harris pakštelėjo man į lūpas ir paėmė už rankos, - eime kur nors. Čia... šlapia, - jo veidą papuošė šypsena, nuo ausies iki ausies, ir jo vedami, pradėjom bėgti link mašinų stovėjimo aikštelės. Nors Hazzos mašina buvo ne taip jau ir toli, bet ją pasiekiau ne greitai. Merginos supras,  bėgti  su aukštakulniais, o dar per lietų,  nebuvo taip jau paprasta, kaip pasirodė prieš tai darant.

- daugiau gyvenime nebėgiosiu su kablais, vos kojų neišsisukau, - įsėdus į mašiną sviedžiau batus kažkur į mašinos galą ir patogiau atsilošiau į sėdynę. Buvo taip patogu ir minkšta, o svarbiausia sausa, kad nenorėjau niekur eiti, tik sėdėti čia. Akys netyčia užkliuvo už veidrodėlio ir pamačius savo atvaizdą jame, persigandau. Makiažas nuvarvėjęs, plaukai šlapi, nuo drėgmės susigarbanoję  ir išsidraikę  į visas puses, o į suknelę, net sunku žiūrėt, permirkusi ir vietom purvina, - atrodau kaip šlapia višta, - burtelėjau sau panosėj ir pasukau galvą į Harry, kuris dabar šypsojosi dar plačiau.

- bet graži ir velniškai seksuali višta, - jo ranka švelniai spustelėjo manąją ir užvedęs variklį pradėjo važiuoti, - važiuojam pas mane, ten bus ramiau.

Linktelėjau ir patogiau įsitaisiau sėdynėje. Išvažiuojant iš aikštelės, mašinos šviesos apšvietė kažkokią porelę, kuri ėjo per vidurį kelio. Mergina buvo girta kaip tapkė,  vos paėjo, o vaikinas šalia jos prilaikė ją, kad tik ji neišsidrėbtų ant žemės. Vaikinas išgirdęs Harrio pypsinimus pakėlė galvą ir, galėjau prisiekti, ten tikrai buvo Zaynas, tik nežinau su kuo. Paėmęs merginą ant rankų, jis pradingo tamsoje ir daugiau nieko nebegalėjau įžiūrėti.

Zayn

- jis vėl mane paliko dėl tos...  vėl apgavo.. - ji pakartojo šiuos žodžius tikriausiai kokį dešimtą kartą ir toliau sėdėdama, verkšleno beveik miegodama. Negalėjau jos palikti tokios būklės. Girta ir su sudaužyta širdim. Tikrai ne koks derinys. Vežti namo taip pat negalėjau, gerai pažinojau jos tėvus, jie draudžia jai gerti alkoholį, tad pasirinkau saugiausią variantą ir parsivežiau ją pas save. Na negalėjau palikti jos likimo valioj, tiesiog negalėjau. 

- miegančioji gražuole, lipk, jau atvažiavom.. - švelniai ją pakrutinau ir atidaręs dureles, padėjau išlipti. Džiaugiausi, kad bent jau mano namai tušti ir niekas neklausinės, ką jį čia veikia. Atsargiai paėmęs Lizą ant rankų, užsiropščiau laiptais į antrą aukštą ir nunešiau į savo kambarį, paguldžiau aant lovos ir prisėdau šalia. 

- niekada nemaniau, kad kada nors teks tai pasakyti, bet.. - besiramstydama į lovos pakraščius, ji atsisėdo ir pažvelgė tiesiai man į akis, - ačiū Zayni, - ji nusišypsojo ir šiek tiek palenkus galvą, pabučiavo mane. Galbūt turėjau atsitraukti, bet to nepadariau. Kažkokia keista trauka neleido to padaryti.