And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

53 dalis

- man reikia važiuot namo... - atsitraukęs nuo juodaplaukės lūpų, Haris atsisėdo lovoje.
- neik, pasilikim dar keliom dienom, - prisiglaudusi prie jo, mergina švelniai glostė jo krūtinę.
- negaliu, jau ir taip visą savaitę praleidau su tavimi. Man reikia grįžti, atleisk, - išspaudęs šiokią tokią šypseną garbanius išlipo iš lovos ir ėmė rengtis. Mergina darė viską, kad tik atitrauktų jo mintis nuo Mell, nuo draugų, šeimos ir sudaužytos širdies, bet nieko neišėjo, kad ir kaip ji stengėsi. Vaikinas buvo per daug įnikęs į savo mintis apie visus šiuos dalykus, ir jis vis galvojo, ir galvojo, kodėl taip atsitiko būtent jam. Atrodo, jis turėtų būti susitaikęs su mintimi, kad žavioji užsispyrėlė, Nialo pusseserė, kuri taip netikėtai pavergė jo širdį ir sutramdė mergišiaus sielą, dabar jau nebe jo. Ji išdavė jį su Liamu, geriausiu jo draugu. Jie turės vaiką. Jie visados bus kartu. Ji pateko į avariją. Ji galėjo mirti, bet išgyveno. Jis turėtų džiaugtis, kad jai ir vaikeliui viskas gerai, kad jie gyvi. Žinoma, jis ir džiaugiasi dėl to, bet vis dar  negali susitaikyti su mintimi, kad ji niekada nebebus su jo. Jis negali išmesti Mell iš galvos net bučiuodamas ir glamonėdamas Felicios kūną, jos meilė jam padeda užsimiršti vos keliom akimirkom. Sako laikas gydo žaizdas, bet Hariui su kiekviena diena vis sunkiau tuo tikėti, nes kiekvieną dieną ilgesys vis didėja, o turėtų būti atvirkščiai. Apsirengęs, jis pakštelėjo Fel į skruostą ir neklausęs jos prašymų niekur neiti, garbanius išėjo pro duris. Išėjus iš viešbučio atsivėrė graži Paryžiaus miesto gatvė.
- meilės miestas..pff.. - pats sau sumurmėjęs, Haris prunkštelėjo ir pasigavęs taxi nuvažiavo į oro uostą.

Sporto salėje Liamas kilnojo svarmenis. Šią savaitę jis tai darė kiekvieną rytą ir darys tai dar ilgai. Tai įeina į policininko apmokymus, kuriuos jis pradėjo lankyti vos sužinojęs apie avarijos kaltininkę. Jis pyko. Pyko, nes ji sukėlė pavojų jo mylimąjai ir jo vaikui.  Dabar jo tikslas buvo sugauti Fel ir pasodinti ją už grotų, atkeršyti už jos nesveiką poelgį. Ir jis turės progą tai padaryti, nes po ilgų įkalbinėjimų, Darenas sutiko įdarbinti jį policijoje ir įkalbėjo viršininką paskirtį jį kaip jo partnerį- mokinį. Liamas pradėjo lankyti specialius apmokymus, kad greičiau perprastų policininko/tyrėjo darbo peripetijas. Ryte treniruotė ir tada visa diena darbo su Darenu, bylos tyrimo ir gilinimosi į kitas šio darbo subtilybes. Kadangi jis beveik visą dieną praleidžia naujame darbe, Mell turėjo išvykti atgal pas Rouzę ir Nialą, kad jie galėtų pasirūpinti ja ir vaikeliu, kuriam dabar reikia ypatingos priežiūros.

- tai Fel draugavo su tuo Zaynu ir tavo merginos buvusiu vienu metu? - padėjęs štangą į vietą, Darenas atsisėdo ir nusišluostęs prakaito lašus nuo kaktos, pažvelgė į Liamą bandydamas susigaudyti.
- taaaip, - paprastai atsakęs, Liamas toliau kilnojo štangą.
- o tada tu nuviliojai Mell nuo savo geriausio draugo ir dar užtaisei vaiką? - bandymas viską suvokti, Darenas klausinėjo toliau.
- kažkas panašaus.. Haris labai pyksta. O vaikas... Netyčia, nežinau kaip tai įvyko, -padėjęs štangą, rudaplaukis atsistojo ir perbraukė ranka per šlapius plaukus.

- čia viskas taip sukta ir persukta... - atsistojęs juodaplaukis ėmė eiti prausyklos link, - jei tas Haris pyksta, nemanai, kad ir jis galėjo prisidėti prie avarijos? Juk ir jis dingo niekam nieko nesakęs, -
Liamas išgirdęs jos žodžius, trumpam sustojo vietoje ir susimąstė.
- nee, jis negalėtų, - papurtęs galvą, jis patraukė paskui Dareną.
- iš patirties galiu pasakyt, niekada nežinai, ką gali iškrėsti net ir labai gerai pažįstami žmonės, - prisiminęs Feliciją, Darenas susiraukė ir išėjo. Liamą ėmė kankinti įkyrios mintys "galbūt jis tikrai prisidėjo prie šios avarijos? Bet nee, jis negalėtų... O gal...?"

- kas tau darosi, Liamai? kodėl turėčiau su juo nebendraut? - suprunkštus, Mell pakilo iš lovos ir kalbėdama telefonu, atsargiai nulipo laiptais žemais.
Klausydama jo padrikų minčių, Mell suirzo.
- Gana, Liamai, nesiruošiu klausyti šitų tavo skiedalų apie Harį. Jis ne toks.  Išvis jo net nėra, o jei ir grįš, abejoju, kad  norės su manim kalbėti, - pasiėmusi kelis sausainius, ji typeno atgal prie laiptų vedančių, į antrame aukšte esantį kambarį.
- nenoriu šito klausyt, paskambink, kai grįši atgal į protą, - suirzusi nuo Liamo teorijų, Mell padėjo ragelį. Ji net neabejojo, kad Haris čia ne prie ko, tiesiog kažkoks asilas pripasakojo Liamui nesąmonių ir jis pats tavo tokiu pat asilu.
Mergina sunkiai lipo laiptais. Jai vis dar nebuvo galima keltis iš lovos, bet ji taip užsinorėjo sausainiukų, o be jos namuose nieko daugiau nebuvo. Užlipusi kelis laiptus į viršų, merginai teko lipti žemyn, kažkas beldėsi į duris. Lėtais žingsniais priėjųsi prie jų, mergina patempė megztinį žemyn ir pasitvarkiusi plaukus ranka, atidarė duris.
- labas Nial... Mell?
Mergina kelias pasimetusi žiūrėjo į jo akis ir tylėjo.
- gerai jautiesi? - suėmęs jos ranką, jis įėjo į vidų ir uždarė duris, pastebėjęs, kad ji neprataria nė žodžio. Visai nenorėjo, kad ji nualptų jį išvydus. Jis tenorėjo pamatyti Nialą.
- la.. La..labas, - pajautusi jo šaltą ranką ant savosios, mergina suvirpėjo ir pažvelgė į jau senokai matytas ir pasiilgtas garbaniaus akis, - kur tu buvai, po velnių? Visi ėjo iš proto, - grįžusi į savas vėžias, Mell ištraukė savo ranką iš jojo ir trinktelėjo ja, į jo krūtinę.
- Paryžiuje...
- ką tu ten darei? - klausiamu žvilgsniu pažiūrėjusi į jį, mergina apsisuko ir nuėjusi prie laiptų, po truputi ėmė lipti jais.
- atostogavau, - matydamas jos sunkų lipimą laiptais, Haris priėjęs jai iš nugaros, staiga paėmė ją į savo rankas ir ėmė lipti į viršų.
- kai kas pasunkėjo.. Aaauch, - po savo žodžių sulaukęs smūgio, jis nusijuokė.
- dar žodis apie tai ir išeisi su mėlyne po akim, mažuti, - mirktelėjusi jam, Mell dirbtinai šyptelėjo ir apsikabino jį per kaklą, kad tvirčiau laikytusi.
Haris pastatė ją ant kojų priešais jos kambario duris ir atsirėmė į sieną žvelgdamas į jos pavargusias akis.
- galėjau ir pati užlipti, bet ačiū.
- Mell, tokiu tempu būtum lipus kokį šimtą metų.
- bet būčiau užlipus, - įėjusi į kambarį, mergina paliko pravertas duris. Ji žinojo, kad garbanius užeis ir nekviestas. Žinojo, kad tai negerai ir visai nepatiktų Liamui, bet viduje ji to norėjo.
- taigi ką tu čia veiki? Kur Liamas? Nialas?- prisėdęs ant vienos iš lovų, Haris apsidairė ir akys sustojo ties sausainį valgančią Mell.
- Nialas mieste su Rebeka, o Liamas.. Liamas dirba, pasiliko tenai. Todėl Rouzė privertė mane atvykti čia, kad galėtų rūpintis.
- ką jis dirba?? - vaikinas susidomėjo, nes iki tol Liamas neturėjo jokio rimto darbo,  ir prisėdo šalia Mell. Nematoma trauka traukte traukė  būti kuo arčiau jos.
- policininku. Jis pats nori uždaryti Fel į kalėjimą, - paprastai atsakiusi, Mell baigė valgyti sausainį.
-  Fel? - išgirdęs jos vardą, garbanius sukluso. Mintyse jis meldė Dievo, kad tai būtų kita Fel, o ne ta su kuria jis praleido visą savaitę.
- tos pačios, kuri tave ir Zaynių išdūrė, ir su kuria tu vėliau daveisi, nepaisant visko, - jos žodžiai nuskambėjo lyg pavydžios merginos. Giliai širdyje ji jautė pavydo kibirkštėles merginoms, kurios buvo su jos garnanėle, bet neleido sau to pripažinti. Pamačiusi, kad jis surimtėjo, ji įdėmiau pažvelgė į jo akis.
- Ko taip surimtėjai?
supratęs, kad Fel jį eilinį kartą apmovė ir tik pasinaudojo, kad būtų lengviau pabėgti, keikdamas sugniaužė kumščius.
- Ta kalė.