And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

26 Dalis

- tik nereikia čia lia lia, Zayni.. - pavarčius akis, sukikenau ir išėjau į lauką. Jis ištiesė į mane ranką ir nusišypsojo. Suėmiau jo ranką ir abu patraukėme prie mašinos. Po kokių penkiolikos minučių važiavimo, įvažiavome į mokyklos mašinų stovėjimo aikštelę ir sustojome.
- pasiruošus? - zaynis apsidairė ir tada pasisuko į mane.
-tikrai taip, - linktelėjus galva, nusišypsojau ir išlipau. Užsisegiau savo paltuką, nes lauke buvo žvarboka. Suprantama, juk dabar gruodžio mėnesis.
Neilgai trukus įėjome į mokykloje esančia didelę salę, kurioje vyko šokiai.
-eik tu sau, kaip fainai čia viskas, - įsikibusi Zaynui į parankę, plačiai šypsojausi ir dariausi po didelę, balionais, blizgučiais, šviesų girliandom ir kitais papuošimais išpuoštą salę. Tikrai nesitikėjau, kad čia bus taip gražu. Muzika, papuošimai ir šokio žingsneliu besisukantys žmonės, atgaivino ir pagražino, prieš tai niurią,  salės atmosferą.
- joo, gerai padirbėjo, - jis linktelėjęs galva, pažiūrėjo į ką tik atėjusią porelę ir truputi pasiraukė. Per pernelyg  šviesias šviesas, ėmusias žibėti tiesiai į akis, nemačiau kas atėjo, bet per daug nesivarginau to išsiaiškinti.
- einam šokti! - netikėtai juodaplaukis suėmė mano ranką  ir prisitraukė prie savęs. Lėtai judėdamas, jis pasisuko taip, kad būčiau nugara į duris.
- am... Nuo kada tau patinka šokti? - pažiūrėjau į jį tokiu o.O žvilgsniu ir apsivijau rankomis jo kaklą. Nors dar  neilgai pažinojau Zayni, bet kad jis susipykęs su šokiais, spėjau sužinoti.
- dėl tavęs aš pašoksiu, - jis tik gražiai nusišypsojo ir tvirčiau mane apkabino, bet negalėjau nepastebėt, kad mums bešokant,  Zaynas vis žvilgtelėdavo į durų pusę, o vos tai padarydęs, imdavo raukytis. Žinoma, aš nebegalėjau ilgiau tverti nepažiūrėjus, į ką jis vis žvilgčioja, todėl atsisukau ir iškart pasigailėjau. Ten stovėjo Harry ir prie jo prilipusi blondinė, kurios net vardo nenoriu minėt.
- kokia jinai..... - trumpam užtilau, kad nepradėčiau keikti jos baisiausiais žodžiais ir radus tokį, pakankamai gražų žodį, vėl prabilau, - ... kalė.
- nekreipk dėmesio, šiandien tu su manimi, jis visiškas kvailys, kaip ir sakiau, - Z paglostė savo šilta ranka man nugarą ir tai šiek tiek mane nuramino. Geras tas Zayniukas. Vis dar norėjau pasišnekėti su Harriu ir pasakyti, kad Lou primelavo, bet bijojau, o dar ir kvailas mano užsispyrimas neleido man to daryti. Juk jis bent jau galėjo ateiti ir pasakyti, ką nors man, kad ir ką nors negražaus, nesvarbu. Bet ne,   jis iškarto  turėjo susidėti  su blondine, kuriai ryškiai nučiuožęs stogas, ir negana to,  dar specialiai, man matant grabalioti  ją... Net vemti verčia.
Prie tų dviejų, stovėjo ir Niall, su  man nematyta mergina. Gražiai kartu atrodė,  nusišypsojau ir pamojavau pusbroliukui, kai jis atsisuko. Maloniai man nusišypsojęs, jis pamojavo atgal ir nusivedė tą merginą šokti. Pasekus Nialler pavyzdžiu, tvirčiau apsikabinau Zayną, padėjau galvą ant jo peties ir tęsėm šokį... Tiksliai, neaiškų krutėjimą vienoj vietoj. Kadangi, mes abu tokie puikūs šokėjai, tai šis šokis buvo - pats tas!
- velnias, - išgirdau kaip tyliai burbtelėjo Zaynas ir sustojo vietoje. Pakėliau galvą į jį ir klausiamai pažiūrėjau, maniau numindžiau vargšeliui kojas. Bet jo žvilgsnis buvo nukreiptas visai ne į mane.
- Juk sakiau, kad jam tavęs nereikia... - savo plonu ir įkyriu balseliu, man už nugaros prabilo blondinka. Stipriau sugniaužiau Zaynio ranką ir atsisukau į ją.
- nepagalvojai, kad galbūt čia man jo nebereikėjo? Jei būčiau su Harriu, jis į tavo pusę net nežiūrėtų, turbūt net vardą būtų pamiršęs. Tu jam tik greitai prieinamas žaisliukas, kuriuo jis naudojasi, kada užsinori, brangioji, - ir kaip jau mūsų  pokalbiams buvo įprasta, dirbtinai nusišypsojau ,-bet kaip atsarginis variantas,   suėjai ir tu.. tikriausiai, ne koks jausmas būti atsargine,  - taip apgailestaujamai šyptelėjau ir baigusi savo kalbą, patapšnojau jai per petį, taip užjaučiančiai. Šiuo metu, pasijaučiau kaip visiška kalė, bet kitaip nebegalėjau. Nesu ta, kuri tyli, kai ją puolą. Stebėdama ją, vos laikiausi nesusižvengus, kaip ir Zayn'as. Ji tik susiraukė ir dar bandė kažką pasakyti, bet turbūt pritrūko žodžių ir liko stovėti, nieko nepasakius. Jaučiau, kaip akimis ji dar šaudė į mane žaibais, bet tai tik dar labiau juokino.
- tai gal nori eiti, ka? Mums reikia šiek tiek privatumo, - Zayn'as pamosavo ranka, apkabino per liemenį ir švelniai pabučiavęs į kaktą, prisiglaudė arčiau savęs. Iš šono žiūrint, buvo galima pamanyti, kad aš jo mergina. Lizz sumurmėjusi kažką panašaus į "tu tik pavydi" , apsimetė, kad nieko čia neįvyko ir nuėjo. Susižvalgę su Zaynu pradėjome juoktis.