And you're just a beautiful mistake (lietuvių kalba)

8 DALIS

Tai buvo ta pati blondinė, kuri dar prieš kelias sekundes burkavo su Harriu. Pažiūrėjau į ją nieko nesupratusi ir atsitraukiau per žingsnį. Ji stovėjo ir svyravo, į visas puses, lyg vėjo blaškomas plonakotis medelis, matėsi kad buvo neblogai išgėrus.

- Baik lįsti prie Harrio.. - viską labai rimtai pasakiusi ji priėjo prie manęs, griebė už plaukų, tad galva automatiškai pasviro į šoną, - jis mano..! - ir vos atleidusi plaukus, trenkė antausį, kuris visiškai išmušė mane iš vėžių.
Po smūgio nelabai gaudžiausi, kas darosi. Nors ne iš karto suveikė, bet tie du buteliai kokteilio jau buvo padarę savo. alkoholio paveiktos kojos šiek tiek pynėsi, tad neišlaikiau pusiausvyros ir  nugriūvau nuo to smūgio. Mačiau, kad ji išgėrus, bet kad dar aprėkus ir muštis pradės, tikrai  nesitikėjau. Šiaip ne taip Pasikėlusi nuo žemės, atsistojau prie pat šviesiaplaukės. Kraujas manyje buvo susimaišęs ne tik su alkoholiu, bet ir su dideliu pykčiu, tad ilgai netruko, kol viskas manyje ėmė sproginėti ir tiesiog kunkuliuoti iš įniršio.

- Gal išprotėjai..? Harrio? pfff... turėkis.! - trenkiau jai atgal, nes tikrai nebuvau iš tų, kurios galėtų tiesiog nekreipti dėmesio ir nueiti, kai tave puola įpykę padarai.

Jos žvilgsnis atrodė dar labiau pamišęs ir tada prasidėjo visos linksmybės.

Plaukų pešiojimas, rėkimas viena ant kitos ir panašios nesąmonės. O dėl ko viskas prasidėjo? Geras klausimas, į kurį turbūt niekas neatsakytu, nes viskas įvyko velniškai greit.

- Lizaa! - pasigirdo šauksmas iš minios. Nors ir nemačiau, buvau tikra, jog tai buvo Harry, nes jo balsą atsiminiau puikiai.

- Šventas Petre.... Mell.!- pasigirdo šauksmas ir iš kitos pusės. Spėjau tai buvo Niall. Bet, aišku, mes net nekreipėm dėmesio į juos ir toliau vartėmės ant smėlio bei mušėmės, na tiksliaudabar ji mušėsi, o aš tik bandžiau apsigint. Ji juk pirma pradėjo. Galiausiai pribėgęs,  Harris sugebėjo atplėšt ją nuo manęs ir Niall tuo pat metu padėjo man atsikelti nuo žemės.

- Ji pradėjo.. - vos pažiūrėjus į Niall pasakiau ir atsistojau už jo.

- tu bėdas trauki kaip magnetas .. - burbtelėjo ir paėmęs mane už rankos nusitempė prie savo mašinos. Beeidama dar žvilgčiojau atgal, mačiau, kad  Harry tikrai susinervinęs nusitempė savo Blondinką kažkur giliau į mišką, kur jų jau nebesimatė.

Parvažiavome namo. Nieko nesakius išlipau iš mašinos ir apžiūrėjus ar dega šviesos, ar ne, nuėjau prie durų, Rouz jau miegojo. Greitai užlipau laiptais į viršų ir patraukiau tiesiai į vonią.

- Viešpatie su viešpačiukais... - gana garsiai pasakiau. Tikrai išsigandau pamačius save veidrodyje.. Visa purvina, plaukai susivėlę ir pilni smėlio, veidas purvinas, o žandai raudoni nuo antausių. Guodė tik viena mintis, kad tai beprotei kliuvo dar daugiau, nes iš mano pusės ėjo ne tik antausiai, bet ir rimtesni smūgiai. Po kokio pusvalandžio jau buvau susitvarkiusi, na bent iš dalies. Kairįjį šoną velniškai skaudėjo, nes kai ji užgriuvo ant manęs,  atsitrenkiau į suoliuko kampą, kuris paliko labai mėlyną ir skausmingą žymę ant šonkaulių.

- kalė... - burbtelėjau ir užgėsinus šviesas nuėjau į kambarį. Niall sėdėjo ant lovos  sukryžiavęs rankas ir žiūrėjo į mane kilstelėjęs antakius, maždaug taip, lyg lauktu paaiškinimo dėl to, kas ten nutiko.

- neklausk.. - pažiūrėjau į jį, dar rankom pamosavau ir sunkiai atsidususi atsiguliau į lovą. Po kelių minučių miegojau kaip užmušta. Tiksliau gerokai primušta.

Saulės spinduliai pradėjo spigint į akis ir jos pačios prasimerkė. Pasiėmiau telefoną ir pažiūrėjau į laikrodį. Buvo 10 ryto. Dar radau 2 žinutes, viena buvo nuo Gemm, kita nuo to nepažįstamo numerio.

"tau viskas gerai? Girdėjau neblogai ten susimušėt. atleisk, kad nepranešiau, jog mes su Liam išeisim, maniau tu radai Niall ir prisijungiai prie jo.. So, jai kas rašyk.!

Gemma."

jos žinutę perskaičiau greitai, pusę žodžių praleidau, nes labai norėjau perskaityt kitą. Atsisėdus lovoje įsijungiau sms nuo nepažįstamojo.

"  ateik šiandien 4 į parką ir pamatysi kas."