Gralio Širdis. Vartai Į Pragarą (✔️)

36. Dalis

Kilo tikrų tikriausiais chaosas. Sorenas griebė Adrianą už rankos ir sviedė į priešais stovinčią spintą. Tairas puolė Soreną, bet dar nespėjus prie jo priartėti jam kelia pastojo Aris. Vaikinas neturėjo daug šansų prieš drakonų karalių, todėl visai nenustebau kaip iškrito per langą.

Gaja aiktelėjau iš siaubo, o aš stipriau suspaudžiau jos ranką. Turėjau kažką daryti, bet nujaučiau jog vos pabandžius įsikišti pati būsiu nutrenkta į sieną.

Tairas pastvėrė Soreno ranką ir užlaužęs parvertė jį ant žemės. Į pagalbą jam puolė Ardianas, tačiau įsikišo mano motina nusviesdama jį per visą kambarį.

- Ardianai, - šūktelėjau norėdama sustabdyti vaikiną tačiau jis manęs negirdėjo arba buvo per daug įsiutęs jog išgirstų. - Nuostabu, išsižudykit visi ir nebeliks problemų, - pyktelėjusi suspaudžiau savo ledinius pirštus.

Iš Adriano lūpos pasruvo kraujas, nusivalęs atgalia ranka jis vėl puolė priešais jį stovintį Arį. Sorenas ir toliau grūmėsi su Tairu. Abiejų marškiniai nukrito ant žemės, rankos pasruvusios krauju, na, o mano svetainė atrodė kaip po karo. Ir jie net neketino sustoti. Talžė vienas kitą, daužė esančius daiktus ir liejo pyktį nė nebandydami sustoti ir normaliai pakalbėti.

Per mano kūną perbėgo šaltis. Atsitraukusi nuo Gajos prisiartinau prie Soreno su Tairu norėdama juos išskirti, bet vaikinai manęs nė nematė. Pajutau smūgį į krūtinę ir dar man nepasiekus žemės tvirtos rankos apsivijo mano liemenį ir patraukė toliau nuo vaikinų. Sumirksėjusi pažvelgiau į Zetą kuris atsitraukė nuo manęs ir žengė į priekį.

- Gana, - jis nešaukė, nerėkė, tiesiog ištarė žodį kuris privertė mane, Gaja, Ferija, Adriana ir net gi Arį suklupti ant žemės.

Tamsa buvo tokia tiršta jog negalėjau net pakelti galvos. Sunkiai įkvėpusi pastebėjau kaip stipriai dreba mano rankos. Nuo mano tėvo trenkė tokia jėga jog net Sorenas su Tairu sustingo. Abu pažvelgė į Zetą ir sunkiai alsuodami atsitraukė vienas nuo kito.

- Mielasis, - į Zetą kreipėsi motina. - Mergaitės.

Jis žvilgtelėjo į mane su Gaja ir Ferija, tada linktelėjo ir jėga kuri laikė mus prie žemės išnyko. Tairas sumirksėjo ir iš karto atsitraukė tolyn, tačiau mano tėvo žvilgsnis jo nepaleido.

- Tu, tu ir tu. - jis pirštu bedė į Tairą, Soreną ir Adrianą jog prieitų.

Vaikinai nė nemirktelėjo žengė į priekį, o aš atsistojusi pribėgau prie Gajos. Mačiau kaip Tairo žvilgsnis nuslysta link jos, kaip jo žandikaulis stipriai susispaudžia tačiau tarsi laikomas kažkokios nežemiškos jėgos jis pakluso Zetui, nors tai jam ir nepatiko.

- Man pasidarė smalsu, kuris iš jūsų miegojo su mano dukra?

Tokio tėvo klausimo nesitikėjau. Tairas kilstelėjo antakį ir pažvelgė į vaikinus, o Adrianas su Sorenu nė nekrustelėjo. Po galais. Jeigu jis pamanys, kad tai Tairas, nes tas nenulaikys liežuvio ir ką nors leptels apie mane, tuomet mano tėvas jį puls ir tas pavirs drakonu. Jeigu Adrianas patvirtins vargu ar liks gyvas, o Soreno veide atsiradus šypsena mane baugino. Jis tikrai patvirtins jot tai Adrianas. Negalėjau leisti to.

- Tai Sorenas, - surikau atkreipdama visų dėmesį. - Miegojau su Sorenu, patenkintas? - Išrėžiau ir pastebėjau kaip visų trijų vaikinų veiduose atsiranda nuostaba.

- Nelabai, - tarstelėjo tėvas atsidurdamas priešais Soreną. Tam dar nespėjus prabilti jis trenkė jam į veidą. Nuo smūgio bangos mudvi su Gaja prisispaudėm prie sienos, o demonas tiesiogine to žodžio prasme išskrido su puse mano namo sienos į lauką. - Niekam neleisiu liesti savo dukters.