Gralio Širdis. Vartai Į Pragarą (✔️)

3. Dalis

Aš buvau iš tų žmonių kurie mėgdavo rytais pamiegoti. Ir kuri turėdavo nusistačiusi bent jau penkis žadintuvo priminimus. Tik šiandien atsikėliau ankščiau nei to būčiau norėjusi. Tikriausiai rytoj manęs lauks apokalipsė nes mama okupavo virtuvę. Rimtai, man darosi neramu dėl savo gyvybės. Jeigu nesusprogdins virtuvės tai tikrai mane nunuodys.

Vilkėjau vasarišką švelniai violetinės spalvos suknelę iki šlaunų, ir juodas kojines aukščiau kelių. Ant viršaus užsivilkau juodą megztuką ir šį kartą susirišau plaukus į kuodą. Iš tiesų troškau apsimauti dvejas kelnes, storą vilnonį megztinį, bei žiemines pirštines, bet kai lauke plius dvidešimt penki laipsniai šilumos visi pagalvotų, kad man su galva negerai. Todėl tenka kentėti prakeiktą šaltį ir vaidinti, kad tie megztiniai yra tiesiog mano stiliaus dalis. Bent jau Džiulė dėl to neprikaišiojo. O pavasariais ji dažniausiai rengdavosi panašiai kaip ir aš.

Atsargiai nusileidau žemyn į virtuvę lyg bet kurią akimirką susprogtų užtaisytą bomba. Mamą radau stovinčia prie viryklės. Nors ji manęs ir nematė, buvau tikra jog jau žino, kad stoviu ir įdėmiai žvelgiu į jos nugarą. Kad ir ką ji ten gamino, iš tamsių dūmų galėjau suprasti, kad tai bus nevalgoma. Nejaučia šyptelėjau. Visgi mano mama nebuvo tobula.

- Svarstau man pavalgius iš karto išsikviesti greitąją pagalbą ar iš karto lėkti į tualetą su vodkos buteliu, kad dezinfekuočiau skrandį?

- Nesuprantu, - sumurmėjo mama, greičiau sau nei man. – Toje laidoje kurią žiūrėjau atrodė lengva. Kodėl tas kiaušinis prilipo?

- Leisk man, - priėjau prie jos ir švelniai perėmiau keptuvę. – Jeigu nori pagelbėti padaryk man kavos. – ji šyptelėjo ir linktelėjusi nusirišo kvailą gėlėta prijuostę. – Iš kur gavai kiaušinių? – nustebusi atidariau šaldytuvą ir vos nepaleidau keptuvės ant žemės. Ten buvo prikimšta šviežio maisto. Daržovės, vaisiai, mėsa viskas ko gali prireikti norint pagaminti skanius pietus. – Tu. Buvai. Parduotuvėje?

- Ką manai jeigu vakare pažiūrėtume kokį filmą?

- Kas tu ir ką padarei mano mamai? – vis dar spiginau į ją akis ir laukiau kol ji pažvelgs į mane.

- Tu teisi, - galiausiai atsiduso ji ir ištiesė kavos puodelį. – Suprantu, kad tave laikau ant trumpo pavadėlio, todėl noriu šį bei tą pataisyti.

Sukandusi dantis linktelėjau. Pabandžiau ignoruoti jos ištartus žodžius ir nuryti kartėlį. Aš ne šuo kurį reikia laikyti ant pavadžio. Aš žmogus. Na bent jau pusė tai tikrai.

Atsigėriau kavos ir iš karto išlėkiau į lauką, nes Džiulė jau manęs laukė su savo automobiliu. Jau pati seniai svarsčiau dėl teisių, bet mama kategoriškai buvo prieš. Ji sakė, kad tokioms kaip mes nereikia automobilių. Neturėjau supratimo ką tai reiškia, bet automobilio man reikėjo.

Mano geriausia draugė buvo pasipuošusi prabangia melsva palaidine ir odiniu sijonu. Tokiomis karštomis dienomis kuo mažiau drabužių, tuo geriau. Ji amžinai tą kartodavo, o man pasišiaušdavo plaukeliai vien į ją žiūrint. Savo šviesius plaukus ji buvo ištiesinusi, o veidą pagražinusi minimaliu makiažu. Niekas netrokšta tokią karštą dieną prakaituojant nuplauti ir savo makiažą.

- Atrodai lyg ką tik išlipusi iš lovos, - šyptelėjo ji išsukdama iš mano kiemo.
- Labas rytas ir tau gražuole. – vyptelėjau ir nusukau akis į langą. Džiulia ištiesė ranką ir ištaršė mano tamsiai rudus plaukus.

- Kaip gali slėpti tokį grožį? – pasipiktino ji prikąsdama dailiai raudonu lūpdažių padažytas lūpas.

- Tai vadinama plaukų kupeta, ačiū, - šyptelėjau ir sukišusi pirštus bandžiau juos nors kiek sutvarkyti. – Vakar man parašė Brendonas, ar ką nors žinai?