Demono vaikas (VI dalis)

Penktas skyrius. Grėsminga kova (3)

Arela apsidairiusi atsikvėpė. Kova su sargybiniais pasibaigė ir nebuvo dėl ko nerimauti, bet nepaisant to jie privalėjo išlikti budrūs, juk dar nepasiekė Tamsos tvirtovės. Gydydama Alebastrą, moteris jautėsi pavargusi, tad kurį laiką ilsėdamasi klūpojo ant žemės. Akyse sukosi neregėti vaizdiniai iš to, kas galbūt jų laukia, jeigu nepaskubės įgyvendinti savo planų, tačiau ji turėjo visas blogas mintis nustumti į šalį ir susitelkti į tai, kas vyko dabar, tad sunkiai pakilusi nukreipė žvilgsnį į pravertus, jau nebesaugomus vartus. Jos akys buvo plačiai atmerktos, išsitaršę tamsūs plaukai krito ant išvargusio veido.

– Metas eiti, – vėl pasisukdama į Alebastrą prakalbo ji.

– Ar jūs gerai jaučiatės? – pastebėjęs jos nerimą sukruto vaikinas.

– Dėl manęs nesijaudink, dabar svarbiausia Ravena. Be to, stengsimės nepakliūti sargybiniams, galbūt šį kartą pavyks praeiti nenukentėjusiems.

– Taip, sunkiausią darbą vis dėlto jau padarėme, – linktelėjo jis.

Moteris jautė savo silpstančias jėgas, kurias veikė iš Tamsos karalystės sklindantis blogis, galintis iš karto pražudyti paprastą Žemės planetos žmogų. Tačiau ji nebuvo paprasta ir atkakliai troško susigrąžinti dukterį, tam čia ir atvyko. Jokiu būdu negalėjo pralaimėti demonui. Tik ne tokiu gyvybiškai svarbiu metu, nors bijojo, kad jis nenorės jos išklausyti, juk ji ne kartą jam melavo. Bet nieko nesiimti Arela taip pat negalėjo, kitiems kenčiant nenorėjo ir vėl slėptis šešėlyje.

Alebastras mostelėjo ranka, ragindamas ją paskubėti, ir atitokusi nuo savo minčių moteris smuko paskui jį pro vartus. Saulės kaip visada Tamsos karalystėje nesimatė nė ženklo, būtų diena ar naktis, bet raudonas dangus virš galvų švietė neįprastai ryškiai. Na žinoma, Tasdaro valdose tai normalu ir niekas neklausinėjo, kodėl viskas vienaip, o ne kitaip. Visur, kur tik pažvelgsi, skraidė daugybė varnų, pačių mirties kvieslių, ir kuo toliau jie ėjo, tuo daugiau jų užliejo dangų, palikdamos tik mažą lopinėlį raudonumo.

Po kurio laiko Arelos veidas išblyško, o akyse susiliejo vaizdas. Ji akimirkai stabtelėjo ir užsimerkusi susiėmė už galvos, akių vokai vos vos virptelėjo. Reikėjo laiko, kad susivoktų, kas čia ką tik nutiko, juk negalėjo prastai pasijusti vien dėl to, kad įveikė kelis sargybinius ir išgydė Alebastro žaizdą. Prieš tai, kai Eliza buvo atvykusi ištraukti jos iš tvirtovės, nuveikė kur kas daugiau ir visiškai nejuto pasekmių. Gordonas... nejaugi kažkas nutiko jam? Gal ji per daug paskubėjo su savo planu, Azryate pasirodė Tasdaras ir... Nors ne, galbūt ją taip veikė visas pastaruoju metu patirtas stresas arba ryšys su Ravena. Tik kodėl nuojauta kuždėjo, jog pavojus šį kartą gresia ne jai?

Varnos vis neramiau skraidė danguje, priversdamos Arelą dar labiau susigūžti, bet ji ir toliau sekė paskui Alebastrą. Kartu pasislėpę už didžiulio akmens, jie visų pirma nutarė apsižvalgyti po apylinkes. Nors sargybinių nebuvo nė pėdsako, moteris nujautė, kad jie gali bet kada pasirodyti, sužinoję apie sujudimą prie vartų, vadinasi, jie turėjo paskubėti ir kuo greičiau nutolti. Arela sukluso, bandydama išgirsti balsus, tačiau, be tų danguje sukančių ratus paukščių, aplinkui atrodė ramu. Įėjimas pro išorinę gynybinę sieną buvo visai čia pat, tad slėpdamiesi gyvenamųjų namų ir medžių šešėliuose jie sėkmingai artėjo jo link.

Žinoma, vartus saugojo sargybiniai, kurių iš toli nesimatė, bet Arela stabtelėjo, kai jos ausis pasiekė slogūs balsai. Alebastras, matyt, irgi išgirdo, nes atsisuko į ją, tarsi klausdamas, ką daryti toliau, juk už sienos jų turėtų būti ir daugiau. Moteris uždėjo pirštą sau ant lūpų, rodydama jam tylėti, ir pribėgusi arčiau atsitūpė prie akmens, bandydama susikaupti ir suprasti, apie ką kalba sargybiniai. Pro kraštelį ji pažvelgė į kelią, vedantį prie vartų, kuriuo akylai patruliavo dar du. Vienas iš jų minutėlei stabtelėjo ir įsiklausė. Tamsoje raudonai žybtelėjo jo akys. Tuo metu kitas sargybinis taip pat sustojo, ir Arela sustingusi sulaikė kvapą, iš visų jėgų stengdamasi blokuoti savo magišką energiją, kad tik niekas jos nesurastų.