Demono vaikas (VI dalis)

Keturioliktas skyrius. Įvykdytas planas (1)

Dangiškuosiuose rūmuose šiuo metu tvyrojo jau įprasta vėlaus vakaro ramybė. Atrodė, aplinkui nebuvo nė gyvos dvasios, niekas nesujudėjo net apšviestuose baltuose koridoriuose, tik permatomos, vėjo plaikstomos užuolaidos, o pro atvirus langus skverbėsi gaivinanti vėsa. Prie pat pagrindinių durų niekad nepailsdamas čiurleno fontanas, kurio garsus papildė malonus medžių šnarėjimas, galintis nuraminti net pačias maištingiausias sielas. Kiekvieną kartą papūtus silpnam vėjeliui, ore pasklisdavo įvairiausių gėlių aromatas ir nuvilnydavo visais koridoriais.

Nors buvo jau gerokai aptemę, nedideliame, bet klestinčiame rūmų sodelyje Žina lygino gyvatvorę ir skindama rožes karpė jų spyglius, ketindama nunešti puokštę į valdovų menę ir taip juos nudžiuginti. Moteris žinojo, kad jie nemiega, ir pati po vakarienės spėdavo nuveikti dar daugybę darbų, nors dažniausiai sukiodavosi sode. Tai buvo mėgstamiausia jos veikla. Šiame ramybės kampelyje ji atsipalaiduodavo po sunkių dienos darbų, o kartais į jį užsukdavo ir patys valdovai, norėdami atsiriboti nuo miesto triukšmo. Tada jie kuždėdavosi apie tai, koks šis sodas gražus, ir Žinai kas kartą rausdavo skruostai, juk tai vis dėlto jos nuopelnas. Dažnai su ja pasikalbėti užsukdavo ir valdovų vaikai. Jie puikiai sutarė, ir nors ji buvo gerokai vyresnė, bendraudavo su jais kaip su sau lygiais, prireikus net išklausydavo ar paguosdavo. Tik pats jauniausias, kuris iš tikrųjų nebuvo jų sūnus, per daug su ja nekalbėdavo, o protarpiais, tyčia ar netyčia, išmindžiodavo palei akmenuotus takus susodintas gėles ar užkabindamas nulauždavo krūmelių šakas. Bet Žina ant jo nepyko. Jis buvo dar tik vaikas ir energijos jam niekada nestigo.

Apie tai mąstydama, jaunoji moteris akimirkai nustojo skinti rožes ir pakėlė galvą į dangų, kuriame jau žiebėsi pirmosios žvaigždės. Azryate ji apsilankė vos trumpam, o su pačiu Gordonu persimetė tik keliais žodžiais, bet nujautė, kad jis geras žynys. Galbūt jiems vertėtų pabendrauti dažniau ir ji galėtų dar daug ko iš jo pasimokyti, juk jis žymiai vyresnis, turintis daugiau patirties. Ji pati visus mokslus baigė vos prieš ketverius metus ir kol kas nieko labai ypatingo nenuveikė, o norėjo būti naudinga žmonijai, kad net po jos mirties žmonės jos neužmirštų. Žinoma, žynė ir dabar darė viską, kas jos jėgoms, bet to jai nebuvo gana.

Sunkiai atsidususi, Žina susirinko visas rožes ir paliko vidinį kiemelį. Eidama erdviu koridoriumi, ji mėgavosi aplinkui tvyrančia ramybe, net tarnaičių balsai jau buvo visai dingę. Nenuostabu, kiek ji prisiminė, rūmuose tokiu metu visuomet viskas nurimdavo. Ji gyveno čia nuo tada, kai neteko tėvų, dar būdama maža mergaite bėgiodavo šiuose koridoriuose ir žinodavo kiekvieną čia vykusią dramą, bet atmintyje labiausiai įsirėždavo laimingos dienos. Galbūt dėl to, kad stengdamasi susitaikyti su tėvų netektimi griebėsi kiekvienos jai reikšmingos akimirkos. Šių rūmų gyventojai suteikė Žinai tokį gyvenimą, kokio niekas nebūtų suteikę vaikų namuose. Bet jai paprasčiausiai pasisekė, nes jos tėvai artimai bendravo su Persėju, dėl to jie su Šiva ir sutiko ją priglausti. Moteris nežinojo, kaip už viską atsidėkoti, nors Persėjas ir sakė, kad svarbiausia, jog ji kartu su jais ir daugiau nieko nereikia. Galbūt tas noras atsilyginti ir privedė prie to, kad pradėjo žynių mokslus, norėdama padėti ir kitiems žmonėms, o dabar, kai pasitaikė proga pasikalbėti su Gordonu, nebegalėjo jos praleisti.

Pagaliau perėjusi koridorių, Žina atsargiai pravėrė menės duris ir žengė vidun. Persėjas stovėjo prie lango, žiūrėdamas į tamsią naktį, ir nė nekrustelėjo, tarsi nebūtų jos pastebėjęs. Jo rimtas veidas liudijo, jog jis apie kažką mąstė, tad nenorėdama trukdyti moteris keitė rožes tyliai, bet tuo pačiu greitai. Išėmusi senas, jau nuvytusias, ji pripildė vazą švariu vandeniu ir sumerkė naujas. Jau ketino taip pat tyliai pasišalinti, kai staiga prasivėrė menės durys ir vidun įžengė Šiva. Lengvai tarytum plaštakė, ji perėjo kilimą ir sustojo prie savo vyro. Jis tik tada atsisuko ir jo veido išraiška sušvelnėjo.