PART10

1.1K 61 0
                                    

- Kaip jautiesi ?.- Paklausė.

- Šiek tiek geriau .- Atsakiau ir nusišypsojau. Jis prisėdo arčiau manęs ir apkabino mane.

- Gal nori kažko užkasti ? Tau tai tubrbūt pasirodys keista , bet aš daug valgau .- Nusijuokė

Žinau , kad mažiau nei prieš valandą aš valgiau sočią vakarienę , bet kažkodėl jaučiausi išalkusi... Taigi sutikau ir mes nuėjome į virtuvę. Galiu pasakyti tik tai , kad Harry virtuvė buvo dar tobulesnė , nei jo kambarys. Virtuvė buvo didelė ir erdvi. Į akį krito baras kuriame buvo pilna yvairių nematytų gėrimų , jie atrodė tikrai orginaliai. Atsisėdau prie stalo , Harry atsinešė lėkšte kurioje buvo pilna sumuštinių.

- Įdomu kas buvo tas kvailys kuris mane užpuolė .- Susimaščiusi paklausiau.

- Neisivaizduoju , išvis kaip jis čia pateko , juk į šitą gyvenamūjų namų rajoną galima įeiti ir įvažiuopti tik su kortelėmis kurias turi tik tie kas čia gyvena.

- Po to kas čia įvyko , viena tikrai nebevaikščiosiu .-Nusijuokiau

- Tai tubūt man atiteks visa garbė saugoti tave .- Šypsodamasis pasakė Harry.

- Turbūt.- Šyptelėjau.

Su Harry virtuvėje prasėdėjome apie valandą . Nežinau kodėl , bet su juo visada yra apie ką šnekėti . Per tą trumpą mūsų bendravimo laiką nebuvo nei minutės kai mes neturėtumem apie ką šnekėti.

- Keista , kai pagalvoji jei tą dieną nebučiau važiausi į parduotuvę mes dabar net nebūtumeme pažystami.- Tariau ir pažvelgiau į Harry

- Aš manau , kad tu vistiek tą vakarą būtum atėjusi pas mane ir liepusi pritylinti muzika .- Šypsodamasis atsakė.- Jeigu atvirai , kai tą vakara atėjai ir pavadinai mane garbaniumi galvojau apipilsiu tave alumi kurį laikiau rankoje ir tiesiog užtrenksiu duris .- Juokdamasis pasakė.

- Nepatinka kai tave vadina garbaniumi ?.

- Kartais , tai labai nervina.

- Garbanius .- Tariau šypsodamasi.

Harry nusijuokė , nestipriai daužė man į petį ir po kelių sekundžių apkabino mane. Dar keletą minučių pasėdėję nusiprendėme eiti atgal į viršų. Vėl atsisėdau ant lovos , Harry šalia manęs.

- Jeigu nori gali prigulti , tau reikia pailsėti .- Tarė ir paėme mane už rankos.

Prigulti aš nenorėjau , bet atsiguliau vien tam , kad jis atsigultų šalia manęs. Galvą padėjau jam ant krūtinės ir apkabinau jo kaklą. Nežinau , šalia jo jaučiausi labai saugi ir norėjau tiesiog gulėti čia apsikabinus Harry. Mačiau kaip Harry stebi mane , aš pažiūrėjau į jo žalias blizgančias akis ir nusišypsojau , jis man taip pat. Nežinau kodėl , bet šiuo metu kažkodėl neturėjau jam ką pasakyti , ištiesų net nenorėjau . Man patiko ta tyla ir mūsų susitinkantys žvilgsniai.


- Žinau , kad galbūt po šito tu supyksi ant manęs.- Kiek patylėjęs tarė Harry.- Bet verta pabandyti.

Iš pradžių nesupratau apie ką jis kalba, bet kai Harry priartėjo prie manes supratau kad jis pabučiuos mane.Kai jo lūpos palietė manasias vos neištirpau... Tą akimirką nebegalvojau apie nieką , tiesiog bučiavau jo saldžias lūpas ir nenorėjau , kad tai baigtūsi. Jaučiau kaip jis lėtai atseginėjo mano marškinukus ,aš šypsodamasi numoviau jo maikę.

- Šitos akimirkos laukiau nuo tada kai pamačiau tave Louis gimtadienyje.- Sušnabždėjo bučiuodamas mano kaklą. Aš jį prisitraukiau prie savęs ir pabučiavau. Mums besibučiuojant išgirdau kaip kažkas subildėjo apačioje

- Girdėjai ?.- Paklausiau.Harry atsitraukė ir sulinksėjo galvą.- Kas tai?

- Nežinau .- Kiek sutrikęs atsakė. Garsas buvo lyg kažkas būtų užtrenkę duris.- Tuoj nueisiu pažiūrėti.- Jis pabučiavo ir nuėjo link durų

Aš susimaščiau ir pagalvojau kas , tai galėtų būti. Jeigu tai tas vaikinas? Tikiuosi , kad ne . Girdėjau kaip Harry nulipo laiptais į apačia.

- Po velnių .- Išgirdau Harry balsą.





Story of my life (Chapter 1)Where stories live. Discover now