Story of my life (Chapter 1)

Part 20

Gal man reikėtų pasidaryti tuos tyrimus... Manau aš per stipriai reguoju į viską. Harry tik nori man padėti... Nusprendžiau nueiti ir pasikalbėti su Harry. Užlipau į antrą aukštą ir sustojau prie durų . Maniau , kad jis miega , bet Harry sėdėjo ant lovos rankomis susiėmęs galvą.

- Maniau , kad miegi.- Tariau stovėdama tarpdurį . Jis atsisuko į mane . Jo akys buvo paraudonavusios.- Tu verkei ?.- Nustebusi paklausiau.

- Aš ? Nee.- Tarė ir nusisuko nuo manęs.- Tiesiog esu labai pavargęs.

Tą akimirką susimaščiau. Jis normaliai nemiegojo kokias tris paras , vien dėl to , kad pasirūpintų manimi , o aš vistiek elgiuosi , kaip paskutinė idijotė...

-Harry...- Tariau po kelių minučių tylos , bet neradau tinkamų žodžių užbaigti sakinį. Nežinojau ką jam pasakyti...- Atleisk jeigu paskutiniu metu elgiuosi kaip tikra beprotė , man tikrai labai sunku...

Jis toliau sėdėjo nusisukęs nuo manęs ir tylėjo. Kambaryje pastovėjau dar keletą sekundžių ir išėjau. Likusią dienos dalį nieko įpatingo neveikiau , Harry miegojo . Jis atsikėlė vėlai vakare , tą vakarą mes nieko nebekalbėjome ir aš nuėjau miegoti. Šiaip ne taip užmigau. Atsikėliau anksti ryte. Harry šalia manęs nebuvo. Jis miegojo kitame kambaryje... Susitvarkiau , apsirengiau ir kaip ir kas rytą atsisėdau prie virtuvės stalo. Pagalvojau , kad galbūt man reikėtų pasikeisti savo namo spynas ir tiesiog vėl gyventi ten. Jaučiuosi taip lyg būčiau tik didelė našta Harry...

Išgirdau kaip atsikėlė Harry ir laukiau kol jis ateis čia. Tą pačia minutę kai išgirdau jo lipimą laiptais , giliai įkvėpiau ir tariau :

- Mum reikia pasikalbėti.

- Klausau tavęs .

- Tu esi įsitikinęs , kad aš negalėčiau gyventi viena , kaip ankščiau ?.- Paklausiau

- Kath ...- Tarė jis ir priėjo arčiau manęs.- Tu vėl kalbi apie tą patį... Galim tiesiog pamiršti visa tai ir gyventi toliau , normalų gyvenimą? Aš pavargau nuo visko , paskutinės savaitės buvo tiesiog nežmoniškos...

- Suprantu tai.- Patylėjusi pasakiau.- Aš tiesiog noriu , kad viskas būtų kaip ankščiau...

- Aš nenoriu .- Žiūrėdamas manį akis tarė Harry.

- Kaip suprasti ?.- Nustebusi paklausiau

- Noriu , kad tu visada būtum su manim , nes manau , kad nebegaliu tavęs paleisti.

Tie žodžiai mane pribloškė . Stovėjau ir negalėjau patikėti tuo ką jis man pasakė. Žinau atrodo , kad mes gyvenome kartu , jis manimi rūpinosi , bet kažkodėl maniau , kad mes esame geri draugai ir jis man nieko nejaučia...

- Harry .- Tariau po kelių minučių. Jaučiau kaip mano akyse kaupiasi ašaros , pribėgau ir apkabinau jį ,jis mane taip pat. Bent vienas geras dalykas mano gyvenime. Tą dieną pas Harry atvažiavo Niall ir Louis su Nicki . Apie dviejų paskutiniu dienu įvykius Niall ir Louis nieko nežinojo , nei aš nei Harry apie tai jiem neužsiminėm. Vienintėlis žmogus kuris apie , tai be mūsų žinojo buvo Nicki. Vakar kalbėjau su ja telefonu ir viską papasakojau , nes norėjau kažkam išsipasakoti...

Kol Harry su vaikinais kalbėjo viduje , aš ir Nicki sėdėjome terasoje ir gėrėme kokteilius.

- Ir kaip dabar jautiesi ?.- Paklausė Nicki.

- Nežinau , šiek tiek geriau.- Atsakiau.- Buvau labai susirūpinusi dėl Harry...

- Aš taip pat , paskutiniu metu jis buvo labai išvargęs...

- Vakar mes labai susipykome.- Tariau. Nicki atsisuko ir pakėlusi antakius pažiūrėjo į mane. Papasakojau Nicki apie tai kas vakar įvyko. Ji keletą minučių tylėjo.

- Kodėl tiesiog nesutikai pasidaryti tų tyrimų?

- Bijau , kad jie pasakys jos esu išprotėjusi ir uždarys mane į beprotnamį...

Nicki pradėjo garsiai juoktis.

- Kath .- Juokdamasi tarė .- Tai viskiškai neįmanoma.