Story of my life (Chapter 1)

PART 45

Ant stalo pamačiusi savo telefoną pažvelgiau į jį. Buvo keletas praleistų skambučių tačiau nekreipiau į juos dėmesio. Neisivaizuoju ką man daryti. Esu palikta visiškai viena , niekam nereikalinga. Kai pagalvoju kiek žmonių nukentėjo per mane noriu tiesiog nusikirsti sau galvą. Pamačiau tabletes gulinčias ant stalo. Velniop tas ribas , velniop viską . Iš maišelio išsiėmiau 3 tabletes ir susigrųdusi jas į burną užgėriau vandeniu. Susiradau mašinos rankteliu ir apsimovusi batus išėjau į lauką. Net nepažvelgiau į Harry namo pusę. Įsėdau į mašiną ir išvažiavau. Vaizdas mano akyse liejosi , nejaučiau savo kūno , o galva... Atrodė , kad aš išvis tokios neturiu... Jaučiau kaip greitai plaka mano širdisir venomis teka ne kraujas , bet sustiprėjęs adrenalino jausmas. Norėjosi padaryti kažką beprotiško , kažka ko net pati nesugalvojau. Sustojau prie parduotuvės. Nuėjusi nusipirkau pakelį cigarečių bei butelį MARTINI.

Sėdau atgal į mašiną ir pradėjau važiuoti link kalvų kurios buvo netoli miesto.

Išgirdau kaip skamba mano telefonas. Nesugebėjau įskaityti ka man skambina taigi tiesiog atsiliepiau.

- Kas čia?.- Vos prakalbėdama paklausiau.

- Harry.- Išgirdau pažystama balsą.

- Kas ?.- Dar kartą paklausiau ir pradėjau juoktis.

- Harry !.- Užrėkė .- Kur po velnių tu išvažiavai ?

- Aš niekur nevažiavau.-Tariau šypsodamasi .- Tau pasirodė , mano mašina stovi kieme.

Šnekėjau ir pati juokiausi iš savęs ir iš nesamonių kurias šnekėjau... Nesupratau ką per velnią aš šnekėjau , bet tai buvo baisiai juokinga. Bent jau man .

- Gerai aš tau duosiu užuominą.- Užkimusiu balsu tariau ir nusijuokiau.- Ta vieta yra į vakarus nuo miesto ir ten yra dauuug medžių ir kalnų.

- Gali pasakyti kur tu važiuoji ?.- Rimtu balsu paklausė Harry.

- Jei pasakysiu koks įdomumas bus manęs ieškoti?

- Kas tau sakė kad ruošiuosi ieškoti tavęs.- Susinervinęs užrėkė Harry.

- Taip dar geriau .- Linksmai tariau.- Iki Harry.

- Ne , palauk Kath .- Harry dar kažką sakė , bet patraukiau telefoną nuoausies ir padėjau ragelį.

Važiavau mašinoje ir dainavau , sukinėjau vairą į visas puses , net nekreipdama dėmesio į keletą važiuojančių mašinų. Pasukau į kažkokį žvyrkelį. Privažiavusi nedidelias kalvas sustojau. Pasiėmiau MARTINI butelį ir šypsodamasi ėjau tamsiu takeliu. Oras buvo šaltas ... Nors iškirūjų šalčio aš nejaučiau. Užlipusi ant kalvų susiradau aukščiausią skardį ir atsisėdau ant jo. Sėdėjau ir gėriau MARTINI. Kuo tuoliau tuo sunkiau darėsi išlaikyti galvą. Svyravau į abi puses. Supratau , kad bet kurią akimirką galių nukristi , bet neatkreipiau į tai dėmesio ir sėdėjau toliau. Išgėrusi butelį mečiau jį nuo skardžio ir klausiausi kaip jis dūžta. Pasėdėjus dar keletą minučių išgirdau kaip kažkas vaikšto.

- Kad ir kas čia man visiškai neidomu! .- Juokdamasi užšaukiau .- Jei nori gali mane nustūmti nuo čia , man vistiek nerūpi ?

Išgirdusi kaip žingsniai artėja šiaip ne taip atsistojau.

- Tuoj pat pasitrauk nuo skardžio krašto.- Išgirdau tylų balsą.

- Ar tu bijai , kad nukrisiu?.- Sarkastiškai paklausiau ir priėjau arčiau krašto.- O jei padarysiu taip ?

Tai pasakiusi apsisukau ir išskėčiau rankas į šonus. Dabar ir menkiusias stumtelėjimas pražudytų mane.

- Pasitrauk nuo skardžio Kath !

Kaip jis amžinai mane randa... Tai buvo Harry , jis lėtai priėjo prie manęs ir suspaudęs mane patraukė toliau nuo skardžio krašto.

- Kodėl tu čia?.- Paklausiau .

- Todėl , kad tu esi nesveika beprotė ir nori pražudyti save.- Sumurmėjo.

Pradėjau juoktis. Dieve kodėl jis šneka taip juokingai ? Kodėl man išvis viskas ką išgirstu ar pamatau kelia juoką.

- Aš čia nematau nieko juokingo..- Tarė Harry.- Tu vėl vartojai , tiesa?

- Aš čia nematau nieko blogo.- Pandydama pamegdžioti Harry tariau.

- Ar tu pati supranti ką tu darai?

- Ne .- Juokdamasi pasakiau .- Gal gali padėti ?

- Taip , žinoma .- Šyptelėjo Harry ir ėmė tempti mane į tą pusę kur stovėjo mano mašina.