Story of my life (Chapter 1)

PART 46

- Ir kur tempi ši kart?.-Nusijuokiau.

- Tave juk reikia kažkaip atgaivinti nuo viso to mėšlo kurį vartojai.

- Ir ką man siūlai?.- Šyptelėjau ir pažvelgiau į Harry.

- Na arba tu pažadi man , kad daugiau niekada to nebedarysim ir aš tave parvežu namo..

- Arba?.- Pertraukiau Harry nespėjus jam pabaigti sakinio.

- Arba aštave vežu į narkologinį centrą ir palieku ten.-Atrėžė Harry.

Po kelių akimirkų kai supratau ką jis pasakė atsipeikėjau ir papurčiau galvą.

- Pala ką ?.- Nustebus paklausiau.- Tu laikai mane narkomane ?

- O kaip daugiau vadinti žmogų kuris jau 3 para iš eilės vartoja narkotikus?

- Amm nežinau , bet aš tikrai ne narkomanė.- Sumurmėjau

Keletą akimirkų abu tylėjom.

-Tai ką darom ?.- paklausė Harry taip nutraukdamas tarp mūsų įsitvyrojusią  tylą.

- Gali tiesiog važiuoti iš čia ir palikti mane ramybėje...?

- Gerai , supratau.- Tarė Harry ir pradėjo sodinti mane į savo mašiną .Nesipriešinau jam.

- Kur mes važiuojame ?.- Paklausiau kai mašina pradėjo važiuoti.

- Ten kur tau galės padėti.- Ramiu balsu atsakė Harry.

Dabar ėmiau svarstyti ar jis kalba rimtai , ar juokauja...

- Aš galiu sau padėti ir pati .- Užšaukiau.

- Kaip ? Į burną susigrūsdama rausvą tabletę?

Pažiūrėjau į Harry , tačiau nieko nebesakiau. Važiavome tuščiomis gatvėmis. Labiausiai išsigandau , kai pamačiau , kad Harry ėmė važiuoti link narkologinio centro. Supratau , kad jis kalbėjo rimtai.

- Nedrįsk manęs ten vežti Harry.- Užšaukiau.

- Aš noriu tau padėti .- Stebėdamas kelią tarė.

Galvojau , ką daryti. Vis dar buvau apsvaigus .

- Negali manęs ten tiesiog palikti .- Sucypiau ir pažvelgiau į mašinos dureles. Jos nebuvo užrakintos.

- Galiu .- Atrėžė.

- Dėja  , bet ne.- Šyptelėjau ir atidariusi mašinos duris paprasčiausiai iššokau iš jos. Pajaučiau kaip nukritau ant žemės. Šiek tiek susitrenkiau galvą , tačiau praėjus keletuj sekundžių atsisėdau ant žemės. Keisčiausia buvo tai , kad nejaučiau jokio skausmo...

Mačiau kaip Harry bėgo link manęs.

- Ar tu išprotėjai ?.- Pribėgęs prie manęs užrėkė Harry.- Juk galėjai žūti

- Aš juk sakiau ,kad nevažiuosiu ten.- Tariau ir pradėjau stotis.

Harry bandė kažką pasakyti , bet manau nerado žodžių... Net ir būdama tokioje būsenoje mačiau kaip jis yra išsigandęs , taigi man jo šiek tiek pagailo...

Vos pastovėjau ant kojų. Abu tylėjome ir žiūrėjome vienas į kitą.

- Ar tau viskas gerai...?.- Sunerimęs paklausė Harry.

- Viskas būtų buvę puiku , jei nebūtum sugalvojęs mane vežti į narkologinį centrą.- Užrėkiau.

Harry susiėmė sau už galvos ir pritūpė ant žemės.

- Aš ir nekėtinau tavęs ten palikti , tiesiog norėjau , kad pažadėtum man ,jog daugiau to mėšlo nebevartosi...

- O negalėjai to pasakyti , prieš viską , kas kątik čia nutiko?.- susinervinusi paklausiau.

- Gerai galim visą , tai pabaigti ?.- Atsistojęs tarė Harry.

- Gerai aš pažadu , kad daugiau  niekada jų nebevartosiu.- Tariau ir žvilgtelėjau į Harry.

Harry ištiesė ranką ir pažiūrėjo man į akis.

- Tabletes .- Tarė.

- Neturiu jų .- Pamelavau.

Harry apsisuko ir pradėjo eiti link savo mašinos.

- Gerai , gerai.- Užšaukiau ir iš kišenės ištraukiau tabletes.- Velniop pasilik jas.

Harry viską kas buvo maišelį išpylė ant žemės ir su batu sutrynė . Iš mano tablečių liko tik purvini milteliai...

- Idijotas.- Sumurmėjau.

- Po kelių dienų man už tai padėkosi.- Atkirto ir paėmęs mano ranką ėmė vesti link mašinos.

 Atsiprašau , kad dalis trumpoka , bet kaip ir sakiau yra problemų su PC ir internetu , naują dalį pasistengsiu įkelti rytoj :)

-Gabrielle