Story of my life (Chapter 1)

Part 14

Aš net neatsisukau į jį , tiesiog galvojau ka dabar daryti. Netoli manęs buvo langas. Nusprendžiau pabandyti jį išdaužti. Jaučiau kaip jis artėja prie manęs. 

- Niekur nepabėgsi.- Sarkastiškai nusiuokė. Bijojau atsisukti ir pamatyti jį šalia saves. Pajaučiau kaip jis peiliu perbraukė man per nugarą ir ruošėsi smeigt man  , bet staiga išgirdau stiptų smūgį. Atsisukau , tas pats vaikinas kuris mane paleido , stovėjo prie pargriuvusio bepročio.Jis man pametė kažkokius raktus , aš greitai pagriebiau juos ir mėginau atrakini duris.

Kai duris atsidarė sustojau ir norėjau jam padėkoti.

- Nieko nesakyk , tiesiog dink iš čia ir kuo greičiau.- Užšaukė.

Aš greitai išbėgau iš namo , kai buvau nubėgusi keletą metrų išgirdau šūvį namo viduje. Rankomis užsidengiau burną ir pradėjau verkti. Manau vaikinas kuris išgelbėjo man gyvybę yra nebegyvas...

Aplink buvo tamsu , nežinojau kur esu ir kur man eiti. Neturiu telefono , niekas nežino kur esu...

Išgirdau , kaip kažkas eina keliu. Greitai nubėgau į pakelę ir pasislėpiau už krūmų. Tai buvo tas pats beprotis kuris ruošėsi mane nužudyti.

- Ji pabėgo , nežinau kur ji yra.- Šaukė. Supratau , kad jis kalba telefonu.- Josh ją paleido , ji kažkur pabėgo.

Po keleto minučių jo nebegirdėjau , atrodo , kad jis nuėjo. Tyliai atsistojau ir toliau ėjau keliu. Nuėjusi keletą kilometrų pradėjau matyti miesto šviesas. Jaučiau kaip iš mano nugaros bėga kraujas , vis dėl to tas kvailys ją perpjovė peiliu , tačiau nestipriai. Jaučiausi palaužta , tai kas čia nutiko...Baisu pagalvoti apie tai. Tas vaikinas... Jis paleido mane žinodamas , kad jį patį dėl to nužudys. Sustojau ir rankomis užsidengiau veidą. Jaučiausi blogai , vos paėjau . Skaudėjo visą mėlynėmis nusėtą ir sužalotą kūną. Po truputį ėmė aušti , aš ėjau tuščiomis miesto gatvėmis. Buvau netoli namų. Priėjusi savo rajoną supratau , kad nepraeisiu pro vartus nes neturiu kortelės su kuria galiu atsirakinti duris... Sustojau šalia vartu ir atsirėmiau į sieną. Pastovėjusi keletą minučių nusprendžiau lipti per tvorą. Po 20minučių sunkių pastangų perlipau per tvorą ir pargriuvau ant žemės. Kol daėjau iki savo namo praėjo apie pusė valandos . Aš visiškai nebejaučiau savo kojų ir vos paėjau. Mano namo durys buvo užrakintos. Tiesiog atsisėdau prie jų , nebeturėjau jėgu eiti iki Harry namų. Sėdėjau ir laukiau kol mane kažkas pamatys arba ras mane jau mirusia. Nežinau kiek laiko taip prasėdėjau, bet kai prasimerkiau lauke buvo beveik šviesu. Netoli savęs išgirdau balsus . Kažkas šaukė mano balsą. Užsimerkiau ir vėl atsimerkiau. Prieš save pamačiau vaikino silueta.Nežinau kodėl , bet pagalvojau ,kad tai vėl tas pats niekšas ir pašokau.

- Nelysk prie manęs.- Užšaukiau.

- Kath.- Vos girdėjau , ką jis sako , visas vaizdas liejosi.- Kath nusiramink. Jaučiau kaip atsirėmiau į sieną. Pradėjau verti. Pajaučiau jo rankas ant savo pečių , jis mane stipriai suspaudė.

- Nežudyk manęs.- Tariau.

- Kath pažiūrėk  į mane.- Užšaukė. Aš pakėliau akis ir bandžiau suprasti  kas čia toks  ir ko jam reikia iš manęs. Pastebėjusi garbanotus plaukus supratau , kad tai Harry. Pamačiusi jį aš praradau pusiausvyrą ir tiesioggriuvau ant žemės , bet Harry spėjo mane pagauti.

- Kath , žiūrėk į mane gerai.- Girdėjau jo balsą ir bandžiau neužsimerkti.