Story of my life (Chapter 1)

PART 36

- Turim grįšti atgal.- Tariau.- Privalom padėti jiem !

Harry tylėjo.

- Tavo draugai ten krenta vienas po kito , kaip lapai ! O tu bėgi , gerai bėk bet leisk man būti ten ! Turiu jiem padėti !

Harry sustojo ir su pykčio kupinu žvilgsniu pažvelgė į mane.

- Tu esi kvaila jeigu nesupranti kodėl tai darau! Manai man lengva juos ten palikti ?! - Užrėkė .-privalau tai daryti jeigu noriu apsaugoti tave. Visi sutiko , visi žinojo kas mūsų laukia. Tau tai turi mažiausiai rūpėti...

Sėdėjome tyloje. Buvau nusisukusi nuo Harry , girdėjau kaip jis verkė. Pati nebežnojau ką daryti , taip pat kaip ir jis. Nežinojau ar privalau grįžti ten ir padėti jiems ar geriau paklausyti David ir bėgti . Galbūt taip jiem būtų lengviau...Per veidrodėli pamačiau kaip link mūsų važiuoja mašina.

- O šudas .- Tarė Harry.- Lipk iš mašinos ir bėk į mišką.

- O kaip tu ?!

- Paimu ginklus ir pasivysiu tave.

Šokau iš mašinos ir pasileidau bėgti į mišką. Vėl. Įbėgusi į mišką sustojau. Laukiau Harry. Niekur jo nemačiau . Išgirdau šūvius. Visiškai pasimečiau ir nebežinojau ką daryti... Po keleto sekundžių pamačiau kaip atbėga Harry.

Jis pribėgo prie manęs paėmė už rankos ir mes bėgome toliau.Pabėgę kelis metrus sustojome. Neisivaizduoju kur mes esame ir kur einame toliau. Man eiti buvo sunku. Mano koja buvo stipriai sužalota , veidas , ranka. Visas kūnas. 

- Harry aš nebegaliu...- Tariau ir suklupau ant žolės.

- Tu privalai .- Pro sukastus dantis tarė Harry.- Nepaliksiu tavęs čia.

- Jie mane nužudys ir viskas baigsis . Kam tu mane visada gelbėji ?!.- Užrėkiau .

- Nes myliu tave !

- Tai nieko nereiškkia.- Tariau .- Už tai kaip tu pasielgei neatleisiu tau visą gyvenimą !

- Už ką ? Už tai ,kad išgelbėjau tave kokius 3 kartus ir neleidau padėti Niall kuris gal būt jau buvo negyvas ! Manai man lengva ? Patikėk Kath , nežinai kaip aš jaučiuosi...

Nebežinojau ką atsakyti...Tiesiog atsisėdau ant žemės . Buvo šalta , aš dėvėjau tik šortukus ir palaidinę , net nebuvau apsimovusi batų... Harry stovėjo ir stebėjo mane. Netoliese išgrdome triukšmą.

- Nagi Kath stokis bėgam .- Sušnabždėjo Harry.

-Nebegaliu.- Verkdama tariau.- Man labai skauda...

- Žinau , kad gali !- Sušuko.

Kažkur pamačiau žiburius ir vėl girdėjome vaikinų balsus. Išsigandau. Dabar mes buvome dviese , abu sužeisti. Niekaip jiems nepasipriešinsim. Šiaip ne taip atsistojau ir padėjau bėgti. Verkiau , vos gaudžiau orą ir galėjau kvėpuoti. Buvau visiškai išsekusi.Jaučiau kaip susipynė mano kojos ir griuvau ant šaltos ir šlapios žolės.Po keliu sekundžių pajaučiau kaip Harr tvirtai mane apkabina ir paima ant rankų. 

- Aš galiu pati !.- Sušukau.

- Negali .-Atkirto Harry. Pažiūrėk į savo koją.

Nežiūrėjau , žinojau kaip ji atrodo ir kas jai yra... Ji atrodė per daug baisiai , kad galėčiau vėl į ja pažūrėti...

- Viskas gerai netoli nuo čia su David esame palikę jo mašiną.- Tarė Harry. Jaučiau kaip įsitempėjo kūnas ir jis sustojo. 

- Na gi tau sunku , paleisk mane !

Jis lėtai pastatė mane ant žemės. Mačiau kaip ranka jis suėmė savo liemeni. Priėjau ir pakeliau jo maikę. 

- Idijote kodėl man nesakei , kad tave pašovė !.- Panikuodama užšaukiau 

- Man viskas gerai .- Sušypštė ir vėl išsitiesė.- Greičiau einam.

Paėję dar keletą metrų priėjome David mašiną. Harry kišenėje susirado raktus ir atrakino automobilį 

- Kur važiuosime?.- Paklausiau.

- Esame susitarę. Kas liks gyvi susitiksime  David name šalia Notirgemo. Ten dabar ir važiuosim

Norirgemas nebuvo toli nuo Londono. Nieko nelaukėme ir išvažiavome . Vis stebėjau kelią ar mūsų neseka jokia mašina. Praėjo valanda , stengiausi neužmigti ir stebėti kaip jaučiasi Harry. Netrukus privažiavome kelis didelisu namus. Harry sustojo šalia vieno iš jų.

- Atvažiavom.- Tarė ir išlipo iš mašinos