Story of my life (Chapter 1)

PART 29

Lėtai paėmiau voką iš Harry rankų. Keletą sekundžių pažiūrėjusi nusprendžiau atidaryti jį.

- Jeigu nori galiu tai padaryti už tave.- Tarė Harry.

- Ne , nereikia.

Atplešiau voką ir išėmiau iš jo keletą lapų. Taip jis buvo iš teismo.Apžiūrėjau visus lapus ir tuomet pamačiau vieną kuriame buvo parasytas nuosprendis. Nedrasiai skaičiau kas ten parašyta kol mano akys užkliuvo už vieno sakinio.

Josh Morray pripažintas nekaltu dėl Katheryn Hudson pagrobimo ir po 30 parų  laisvės apribojimo paleistas iš areštinės.

Išmčiau lapus ant grindų. 

- Jie tai padarė .- Tariau po keleto minučių tylos.

- Kath nusiramink. Viskas gerai .- Harry ramino mane ,bet aš jo nesiklausiau. Mane apėmė įsiutis. Kodėl tie kvailiai jį paleido. Jis juk buvo pripažintas kaltu. Turbūt jis juos papirko... Negaliu net galvoti apie , tai ... Ėmiau galvoti ką darysime toliau , juk čia likti negalime...

- Harry tu turėtum grįšti į savo namus , tau čia nesaugu . Man reikia paskambinti tam vaikinuj.- Pasakiusi tai nuėjau ieškoti savo telefono ir palikau Harry stovėti vieną.

Velnias aš gi neturiu jo numerio...

- Kath tu eisi su manim , nežadu tavęs palikti čia vienos .

- Tiesiog eik , man nieko nenutiks .- Nusijuokiau , kad neatrodyčiau taip beviltiškai... 

- Niekur be tavęs neisiu .- Atkirto ir atsisėdo prie stalo. Nieko jam neatsakiau ir galvojau kaip susisiekti su tuo vaikinu. Po keleto minučių tylos suskambo mano telefonas. 

- Klausau .- Atsiliepusi tariau

- Katheryn ? .- Išgirdau pažystama balsą.- Čia aš David.

Pagaliau sužinojau jo vardą...

-  Kaip gerai , kad paskambinai .-Pašokau iš vietos.

- Klausyk šiandien arba rytoj jį paleidžia iš areštinės .- Tarė .- Manau tau pats laikas dingti iš miesto kol jis nerado tavęs.

-  Bet aš negaliu , negaliu palikti visų ir išvažiuoti ...

- Tu privalai .- Užrėkė .- Tik taip tu apsaugosi save ir kitus.

Abu keletą sekundžių tylėjome . Jaučiau kaip mano akyse kaupiasi ašaros. Harry priėjo arčiau manęs paėmė telefoną ir išėjo į terasą. Jis kalbėjo su David... Po kelių minučių grįžo į vidų.

- Turime dvi dienas viskam sutvarkyti ir palikti miestą.- Šaltai tarė Harry.

- Bet laiške rašė , kad...- Harry net neleido pabaigti man sakinio.

- Nesvarbu kąten rašė , David sustabdys jį , bet tik keletuj dienų per kurias tu turi išvažiuoti iš čia.

- Aš jam neleisiu vėl rizikuoti savo gyvybe vien tam , kad apsaugotų mane !

-  Niekas tavęs neklausia.- Atkirto Harry.- Paskambink Niall .

Pagriebiau savo telefoną iš Harry rankų ir užlipau į viršų. Sakmbinau Niall.

- Labas Kath , kaip tik ruošiausi skambinti tau.

- Sveikas Niall .-Tariau.- Gavau laišką. Galetum atvažiuoti iki manęs ?

-  Žinoma .- Tarė ir padėjo ragelį.

Netrukus Niall stovėjo prie mano namo durų .

- Tai kas vyksta ?.- Nustebęs paklausė .

Padaviau jam popierius su teismo nuosprendžiu. Niall įdėmiai juos apžiūrėjo ir perskaitė.

- Tai gero nežada...- Po kelių minučių tylos tarė Niall

- Bent jau turime šiek tiek laiko .- Įsiterpė Harry. Jis papasakojo Niall apie pokalbį su David.

Stovėjau ir stebėjau Niall rekciją ir tai ką liepė daryti David.

- Bet tai nelogiška .- Tarė Niall.- Koks skirtumas , kad ji išvažiuos iš miesto. Jis ją vis vien suras , tik tiek ,kad tai užtruks ilgiau. Kodėl niekas nevažiuos kartu su ja ?

- Kaip suprasti niekas nevažiuos kartu ?.- Paklausiau ir pažiūrėjau  į Harry .- Maniau važiuosime visi.

- Taip , bet ...- Harry neturėjo ką pasakyti .-  Kažkas juk turi likti čia ir susitvarkyti su juo.

- Ar tu supranti ką tu šneki ?!.- Užšaukiau .

- Kath , tai užtruks tik keletą savaičių , tada tu grįši atgal .

- Harry , tai kvaila , nepaliksiu tavęs ir visų kitų !