She Makes Me Smile h.s.

1*

*SCARLET POV*

Kaip aš nemėgstu mokyklos! Iš matematikos kontrolinio gavau blogą pažymį. Huh...

Grįžau namo apie trečią valandą. Gerai, kad tėvų dar nėra. Greitai pavalgiau ir nuskubėjau į savo kambarį. Kuprinę sviedžiau į kampą, nes namų darbų neuždavė ir šiandien penktadienis!

Įjungiau laptop'ą, o kol jis bandė įsijungti, aš nubėgau į pirmą aukšta ir pasidariau arbatos. Grįžau į kambarį. Kompas įsijungė! Užėjau į twitter, vienintelę vietą kur mane gali išklausyti.
Parašiau tweet'ą "Sušikta mokykla ! Nekenčiu matematikos ! Nekenčiu rašyti kontrolinių darbų !". Tada išgėriau arbatą ir klausydama muzikos naršiau net'e.

Kai tėvai grįš, pasakys, kad aš jau turėčiau miegoti. O dabar tik 9h. Ai, bet tiek to. Einu į dušą, nusiprausiu ir eisiu miego.

*RYTAS*

Pabudau nuo kažkokio triukšmo. Pramerkiau akis, pasirąžiau ir atsisėdau lovoje. Suvokiau, kad mane pažadinęs triukšmas buvo tėvų šauksmai. Vėl pykstasi...

Išlipau iš lovos ir nupėdinau į savo dušą. Apsiprausiau, išsivaliau dantis ir grįžau į kambarį. Atidariau spintą ir išsitraukiau džemperį bei šortus. Namie šilta, bet džemperis saugo mane nuo tėvų. Nenoriu, kad jie matytu mano subjaurotas rankas.

Tyliai atidariau kambario duris ir išėjau. Nulipau laiptais žemyn, į virtuvę. Mama stovėjo prie viryklės, o tėtis prie durų, toliau nuo mamos.

-Tu visada taip sakai!-sušuko mama.-Tau tik darbas galvoje! Nors kartą pagalvotum apie šeimą!

-O pati?!-tėvo akys buvo piktos.-Tau tik švara ir namų dizainas galvoje!

-Tai mano darbas!

-Tai tavo darbas,-pavartė akimis tėvas.

-Nedrįsk taip daryti!-mamos nervai nelaikė.

-Prašau,-garsiai tariau stovėdama virtuvės vidury.-Prašau, nesipykite.

-Ne tavo reikalas!-užrėkė tėvas.-Tu dar per maža kištis į mūsų reikalus!

-Nešauk ant vaiko!-užsistojo mane mama.

Tėtis užsisuko ir išėjo iš virtuvės. Jis paėmė raktelius nuo mašinos ir išėjo pro pagrindines duris. Pasigirdo cypiančių padangų garsas.

Aš apsisukau ir pamačiau mamą sėdinčia prie stalo, susiėmusią už galvos ir verkiančią. Atsisėdau šalia jos.

-Mam,-apkabinau ją per petį.-Viskas bus gerai, nurimk.

-Ah, Scarlet,-atsiduso mama.-Tu nesupranti.

-Mamyt, aš suprantu,-tariau ir nuvaliau mamai ašaras.-Aš nenoriu, kad tu verktum.

-Neverksiu,-mama šyptelėjo.-Valgysi pusryčius?

Supratau, kad mama nori pakeisti temą. Palinksėjau ir paėmiau lėkštę pilną blynelių. Mama gaminą skaniausią maistą.

***

-Užsičiaupk, Scarlet!

-Ne, net nesiruošiu!

-Scarlet Maria Collins, tučtuojau eik į savo kambarį ir apmąstyk savo nepakenčiamą elgesį!!

Užsisukau ir stipriais žingsniais nubėgau į savo kambarį. Užtrenkiau duris ir jas užrakinau. Atsiguliau ant lovos. Mano skruostais pradėjo riedėti ašaros.

Nekenčiu tėčio! Jis vėl šaukė ant mamos ir norėjo jai trenkti, bet aš jį sustabdžiau. Jis ant manęs užsipuolė. Kaip užkniso.

Atsistojau ir nuėjau į vonios kambarį. Atsisėdau prie vonios, paėmiau britvutę ir prisidėjau prie kairiojo riešo. Tada mano akis užkliuvo už stiklainio ant spintelės. Ten aš esu surašiusi twitter vardus ir kiekvieną kartą kai noriu sau kažką pasidaryti, ištraukiu lapelį ir parašau kam nors mielą tweetą.

Šį kartą padarysiu taip pat. Atsistojau ir britvutę padėjau į jos vietą. Paėmiau stiklainį, atidariau jį ir ištraukiau lapuką. Išlanksčiau jį, o ten buvo parašyta @Harry_Styles.

Atsisėdau ant lovos, paėmiau laptopą ir įsijungiau twitter. Pradėjau rašyti tweetą: @Harry_Styles , šiandien man buvo sunki diena. Žinau, kad šito net nepastebėsi, bet noriu tik padėkoti. Ačiū, kad šiandien išgelbėjai man gyvybę...

BOOM, tikiuosi, kad bus skaitytojų :)