She Makes Me Smile h.s.

47*

*HARRY POV*

Scarlet vėl darys operaciją. Vargšelė. Tikiuosi, kad tai paskutinė jos operacija ir jai daugiau nebedarys.

Liko 15 minučių ir aš būsiu Leedse. Vėl pamatysiu Scarlet, bet greičiausiai miegančia, nes jau pusė dvylikos.

Privažiavau ligoninę. Išlipau iš automobilio ir nupėdinau į pastatą. Užlipau laiptais į ketvirtą aukštą. Susiradau palatą, kurioje guli Scar. Užėjau. Pamačiau Scarlet lovoje su laptopu, o ant sofos miegojo Niall.

-Nolaiferė,-tariau ir uždaręs duris priėjau prie lovos.-Kodėl nemiegi?

-Tavęs laukiu,-sukikeno Scar.-Pasiilgau.

-Aš labiau,-stipriai apkabinau merginą.-Kaip jautiesi?

-Visai neblogai,-šyptelėjo Scarlet.-Skauda šoną, bet nelabai. Rytoj iš ryto vėl operacija.

-Niall sakė,-atsidusau.

-Jis labai geras draugas,-sumurmėjo žiūrėdama į miegantį Niall.

-Tai jau tikrai,-atsisėdau šalia Scar.-Labai noriu, kad tave greičiau išrašytų iš čia.

-Aš irgi noriu.

Aš atsiguliau prie Scarlet, apkabinau ir mes ramiai gulėjome. Scarlet paguldė savo galvą man ant krūtinės. Klausiausi jos kvėpavimo, o ji mano širdies plakimo. Mane tai ramino.

*RYTAS*

*SCARLET POV*

-Kaip tu?-paklausė gydytoja Stella.

-Bijau,-tariau.-Kaip ilgai truks operacija?

-Nežinau,-atsiduso Stella.-Tikiuosi greitai. Tu jau pasiruošusi?

-Taip,-atsidusau ir pažvelgiau į Harry, kuris stovėjo šalia.-Iki.

-Myliu,-jis pabučiavo man į kaktą.

Mane išvežė į operacinę. Labai bijau, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai...

*HARRY POV*

Scarlet išvežė į operaciją. Jaudinuosi dėl jos. Juk ji mano visas pasaulis. Labai ją myliu.

Surinkau Louis numerį. Laukiau kol jis atsilieps.

-Alio?

-Lou, labas,-ištariau.-Turiu prašymą.

-Kokį?-Lou susidomėjo.

-Aš noriu padaryti staigmeną Scarlet, kai ją išrašys iš ligoninės.

-Aw, miela,-sukikeno Louis.-Ką turėčiau padaryti?

-Susitvarkykite pas ją namie,-tariau.-Aš dabar lieku ligoninėje kol vyksta operacija.

-Viskas bus gerai,-Louis bandė mane raminti.-Nori, aš atvarysiu pas tave?

-O gali?

-Žinoma,-nusijuokė Lou.-Merginos pačios susitvarkys. Būsiu po 15 minučių.

-Aš lauksiu.

Padėjau ragelį. Na va, bent jau nebus liūdna. Scarlet labai patiks mano sugalvota staigmena. Garantuoju tai 100 %.

*PO OPERACIJOS*

Scarlet miego po narkozės. Sėdžiu prie jos lovos ir laukiu kol ji pabus. Mieganti ji labai graži.

-Dar nepabudo?-į palatą įžengė Scarlet pamėgtas gydytojas.

-Dar ne,-nužvelgiau jį.-O kada galima bus ją išrašyti?

-Po kelių dienų,-gydytojas skaitė medicinos kortelę.-O tu esi Harry, Scarlet vaikinas?

-Iš dalies taip,-šyptelėjau.-Mes ne pora, bet mums gerai ir taip.

-Džiugu,-gydytojas pakabino medicinos kortelę ant lovos.-Aš Alex. Aš manau, kad mes turėtumėm pakalbėti apie Scarlet.

-Kažkas blogai?-pakilau iš savo vietos.

-Net nežinau kaip tau tai pasakyti,-Alex pasikasė pakaušį.-Eime į koridorių.

Mes išėjome iš palatos. Lėtais žingsniais ėjome koridoriu. Niekur neskubėjome.

-Tau, kaip jos vaikinui, turėčiau pasakyti,-gydytojas padarė pauzę.-Scarlet negali turėti vaikų. Visiškai negali ir niekada negalės.

-Oh... Aš šitą žinau... Bet sužinoti iš gydytojo tai sunkiau ir skaudžiau...

-Viskas bus gerai,-šyptelėjo Alex.-Jai vos šešiolika. Vaikų galima įsivaikinti. Ir šiaip, jai dar per anksti.

-Žinau,-tariau.-Manau, kad viskas bus kuo puikiausiai. O vėžys išgydytas visiškai?

-Vėžys išgydytas,-Alex patapšnojo man per petį.-Laikykis.

Jis nuėjo ir tuo metu prie manęs pribėgo Louis. Jis buvo uždusęs nuo bėgimo.

-Ką sakė gydytojas?-paklausė Lou.

-Scarlet bus išrašyta po kelių dienų,-tariau ir atsisėdau ant suoliuko prie sienos.-Ji negali turėti vaikų...

-Oh... Tai baisu,-Louis veidas buvo sunerimęs.-Žinau kokia ji tau brangi. Viskas gerai, neliūdėk.

-Padėsi man?-paklausiau.

-Žinoma,-šyptelėjo Lou.-Kas yra?

-Man reikia, kad padėtum kai ką nupirkti.

uuu, ką gi reikia nupirkti? :ooo