She Makes Me Smile h.s.

50*

O tu mano šventas Dieve... Turbūt aš sapnuoju. Taip negali būti.

-Harry... Tu turbūt juokauji..?

-Aš visiškai rimtai...

-Aš tave beprotiškai myliu!!

Sušukau, pašokau ir išvisų jėgų apkabinau Harry, o jis mane. Kai atsitraukiau, Haz paėmė mano ranką ir ant piršto uždėjo žiedą. Sidabrinį, paprastutį, bet labai gražų.

-Tu nuostabiausias,-tariau ir apkabinau Haz, o jis mane. Stovėjom apsikabinę.-Bet tu suvoki, kad teks laukti visus metus?

-Aha,-Harry mane suspaudė ir pradėjo siūbuoti.-Lauksiu nors visą amžinybę. Myliu tave.

-Aš tave irgi,-sumurmėjau.-Taip. Taip. Taip. Taip.

Harry mane suspaudė taip stipriai, kaip niekas dar nebuvo manęs spaudęs.

Stovėjom lauke, po pavesinės stogeliu, aplink lijo lietus. Buvom apsikabinę. Lėtai siūbavom, beveik kaip šokant.

-Aš mamai bijau sakyti,-sumurmėjau.

-Tai pasakysi vėliau,-Haz pabučiavo mano galvą.

Mes taip stovėjom, kad aš galėjau matyti svetainės langą. Jame mačiau visus mūsų draugus, kurie mus stebėjo.

-Haz?

-Mm..

-Mus visi stebi..

-Na tai kas.

-Jie žino, kad tu norėjai m...

-Tik vaikinai,-Haz mane pertraukė.

-O panos ne?

-O panos ne.

-Aš tave myliu.

-Aš tave labiau. Tu mano brangenybė, kurią aš saugosiu visur ir visada.

-Man šalta,-sumurmėjau.-Einam į vidų?

-Einam,-Haz nusišypsojo, apkabino mane per petį ir mes lėtai nuėjome į namo vidų.

Kai tik įėjom į svetainę, visi sužiuro į mus. Aš nepajausdama nusišypsojau. Prie manęs prišoko Ele, Dani, Izė ir Pez. Parodžiau joms žiedą ant piršo ir mes visos pradėjome klykti ir šokinėti iš džiaugsmo.

Prie manęs priėjo visi vaikinai, apkabino ir pasveikino. Net Larry atrodė žiauriai laimingas.

Priėjau prie Haz iš už nugaros ir užšokau ant jo.

-Hey,-jis pradėjo sukiotis, bet aš laikiausi.

-Myliu tave,-sumurmėjau Harry į ausį ir pakštelėjau į žandą.

-Aš tave daug daugiau,-jis mane nuėmė ir pabučiavo į lūpas. Visų akivaizdoje. Nu ką jau padarysi.

-Galim mes pakalbėti?-prie manęs priėjo Perrie.

-Aha,-šyptelėjau ir paėmusi draugės ranką, nusitempiau į antrą aukštą, į savo kambarį.-Kas nutiko?

-Supranti,-Pez atsisėdo ant lovos krašto.-Aš norėčiau, kad tu būtum mano pamergė vestuvėse. Tik nežinau ar tu nori...

-Omg! Tu išprotėjai, jei galvojai, kad aš nenorėsiu!-apkabinau Perrie.-Aš labai norėčiau.

-Ačiū,-Pez suspaudė mane.-Tu geriausia!

-O kada jūsų vestuvės?-paklausiau kai Perrie mane paleido.

-Pavasario pabaigoje,-atsiduso ji.-Arba vasaros vidury. Na, bet laukti gan ilgai.

-Aha, bet man laukti ilgiau,-nusijuokiau. Pez taip pat.

-Tu myli Harry?-ne iš šio, ne iš to, paklausė Perrie.

-Žinoma. Koks per klausimas. O tu ar myli Zayn?

-Be galo, be krašto,-svajingai atsiduso Pezz.

-Einam pas kitus?

-Aha.

Mes išėjome iš mano kambario, nulipome laiptais žemyn ir atėjome pas visus.

-Viskas gerai?-vienu metu paklausė Haz ir Zayn.

-Aha,-atsakėm kartu su Pez.

Atsisėdau Harry ant kelių. Matau, kad mano gyvenimas truputį pasikeitė. Net labai pasikeitė. O vėliau pasikeis dar daugiau...

Tai visiškai kitoks gyvenimas, nei jis buvo pas mane anksčiau.

Džiaugiuosi, kad sutikau Harry. Jis pakeitė mano gyvenimą.

Dabar gyvensim visiškai kitaip...

Harry dėka mano gyvenimas kitoks... Geresnis... Jis mane myli, o aš jį myliu... Mes tinkam vienas kitam...

taigi štai tokia pabaiga :) aš tikiuosi jums patiko skaityti šitą nesąmonę :D nes ją rašiau prie kelis metus (labai seniai)

ką manote apie tokią pabaigą?:)))

ir aš žiauriaij ums dėkinga, kad jūs skaitėte ir votinote :***

myliu :*