She Makes Me Smile h.s.

24*

-O kada tau prasidės mokslai?-paklausė Liam.

-Rugsėjo 5 dieną,-šyptelėjau.-Dar 5 dienos.

-Tai faina,-nusišypsojo Niall.-Ilgiau praleisi laiko su mumis.

-Kaip juokinga,-sarkazdiškai tariau.

-O ką?-susiraukė Zayn.-Mes tavęs beveik nepažįstam. Na, tik iš Harry pasakojimų.

-Aha,-pritarė Louis.-Jis labai daug apie tave pasakojo.

-Harry, rimtai?-pažvelgiau į jį išpėlstom akim.

-Jo,-jis susidrovėjęs nuleido galvą.

-Aww,-atsisėdau prie Haz ir apkabinau.-Meilutis tu mano.

Vaikinai pradėjo juoktis, o Haz pasodino mane ant savo kelių. Suvėliau jam plaukus, o jis mane pabučiavo.

-Hey, Scar,-pratarė Liam.-Gal nori papasakoti ką nors apie save?

-Tai klauskite ko norite,-sukikenau.

-Harroldas sakė, kad tu šoki,-paslaptingai tarė Lou.

-Nu taip, o ką?

-O dabar lankysi šokius kur nors?

-Ne, nes man reikia šokių mokyklą rasti čia,-nusijuokiau.

-Aš žinau kelias,-sušuko Zayn.-Galėsiu nuvesti tave ir užsirašytum.

-Oo,-nustebau.-Ačiū.

-O tu gal groji kokiu nors instrumentu?-paklausė Niall.

-Aš raižau nervus,-sukikenau.

-Galvojau, kad pasakysi venas,-Harry kiek nusijuokdamas tarė.

-Wow, Harroldai, ačiū,-atsistojau nuo Harry kelių ir išėjau iš kambario. Užlipau laiptais į antrą aukštą ir užėjau į savo naująjį kambarį.

Įsižeidžiau. Pykstu ant Harry. Galėjo garsiai to ir nesakyti. Aš užrakinau kambario duris ir tada atsiguliau ant lovos. Ji kur kas didesnė už manąją. Tokia minkšta ir didelė.

Pasigirdo barbenimas į duris.

-Galiu užeiti?-pasigirdo vaikino balsas. Jo akcentas sunkus, bet nuostabus.

Durys prasivėrė ir į kambarį įėjo Zayn. Eh...

-Kas yra?-paklausiau sėdėdama ant lovos.

-Atėjau pakalbėt,-Zayn atsisėdo šalia manęs ant lovos.-Harry nenorėjo taip sakyti, patikėk.

-Žinau,-tyliai tariau.

-Nejaugi tu įsižeidei?-Zayn pakėlė antakius.

-Taip,-užtvirtintai tariau.-Jis žino, kad tai silpnoji mano vieta.

Aš pasitraukiau plaukus sau nuo veido. Zayn veido mimika iškart pasikeitė. Jo akyse galima buvo pamatyti liūdesį, užuojautą ir nerimą.

-Atleisk,-jis mane apkabino.-Aš nežinojau. Harry nesakė.

-Pala,-nesupratau.-Ko nesakė? Ko nežinojai?

-Kodėl tu save žaloji?-Zayn žiūrėjo man į rankas.

-Na...erm...ne...

Aš greitai nuleidau džemperio rankoves. Nežinojau ką pasakyti. Mano akys sudrėko, jose pasirodė ašaros.

-Hey,-Zayn pakėlė nuleistą mano galvą.-Viskas gerai. Tik prižadėk, kad būsi gera mergaitė.

-Prižadu,-nusijuokiau.

Ir tada į kambarį įėjo Harry. Zayn pakilo nuo lovos ir išėjo. Likau su Harry. Jis atsisėdo prie manęs. Nieko nesakydamas pabučiavo mane.

-Taip negalima,-atsitraukdama tariau.

-Atleisk,-Haz nusuko galvą.

Bet vis tiek, aš suėmiau delnais jo veidą ir pabučiavau.

:)))))))))))))))