She Makes Me Smile h.s.

40*

Nejaugi dabar mes būsime sesės su Ize ir Larry bus mano brolis? O dieve mano... Taigi Larry mano vaikinas... O mama nieko nežino. Oh god.. Tai blogai. Reikės su ja pakalbėti.

Vakar man rašė Liam... Sakė, kad pasiilgo ir jis, ir kiti vaikinai... Eh... Kaip sunku... Harry manęs nemyli... Jis tik sudaužė mano širdelę.

***

-Viso,-mama atsisveikino su Styvu.

-Iki,-jis pakštelėjo mamai į skruostą ir nuėjo į automobilį.

-Ate,-tariau Izei.

-Pasiilgsiu,-ji mane stipriai apkabino ir nuėjo pas savo tėvą.

-Na ką,-pratariau kai likau su Larry.-Iki?

-Iki,-jis mane stipriau apkabino.

-Pasiilgsiu,-sumurmėjau.

-Myliu,-jis pabučiavo mane į lūpas.-Ate.

Larry nubėgo į automobilį ir po minutės automobiliukas pajudėjo. Uždariau namo duris. Apsisukau ant kulno ir prieš save mačiau mamą.

-Kas tai buvo?-paklausė ji.

-Kas?-nesupratau.

-Tas bučinys?

-Larry mano vaikinas,-nutaisiau kreivą veido miną.

-Kaip tai?

-Paprastai,-sumurmėjau.-Mes draugaujame jau mėnesį ir dvi savaites.

-Kodėl tu man anksčiau nesakei?-pasipiktino mama.

-Nežinau, o reikėjo?

-Žinoma!

-Aj,-numojau ranka ir nuėjau į savo kambarį.

Uždariau duris. Atsiguliau ant lovos. Kaip dabar gyventi? Tiesą pasakius, aš nebežinau kaip gyventi jau kelis mėnesius. Labai sunku. Dažnai galvoju apie Harry ir kitus vaikinus. Kaip jiems sekasi, ką jie veikia, ar jie galvoja apie mane...

Mano meilė Hazzai jau išblėso. Nežinau, tai gerai ar blogai. Tiesiog dabar, kai nebendrauju su vaikinais, viskas kitaip. Visiškai kitaip...

Noriu vėl pamatyti Harry...

Pajusti jo šilumą...

Noriu jo apkabinimo...

Noriu įvelti savo rankas į jo garbanas...

Man trūksta jo šilumos...

Man trūksta jo meilės...

Man trūkasta jo...

Man trūksta Harry...  

fillerrrrr, bus dar viena dalis šiandien :)