She Makes Me Smile h.s.

43*

*SCARLET POV*

Jau pusvalandį guliu lovoje ir laukiu gydytojo Alex. Jis sakė, kad ateis pakalbėti.

Staiga palatos durys prasivėrė. Pro jas įėjo seselė. Eh, o aš tikėjausi gydytoją pamatyti. Jauna seselė patikrino lašalinę, kažką užrašė į mano medicinos kortelę ir išėjo.

Tuoj pat į palatą įžengė Alex.

-Scarlet,-jis nusišypsojo.-Kaip jautiesi?

-Truputį svaigsta galva,-ištariau liūdnai.-Kur mama?

-Ji pasakė, kad važiuoja namo. Ir dar sakė, kad skris į Madridą keliom savaitėm.

-Vėl,-pavarčiau akimis.-Dabar būsiu be jos. Arba ji mane paliko.

-Nepaliko,-piktai tarė Alex.-Jai tiesiog darbas neleidžia būti su tavimi.

-O aš būsiu visą laiką viena,-suburbėjau.-Man negalima būti vienai.

-Neburbėk,-išgirdau vaikino balsą ir tai tikrai buvo ne gydytojas.

Pakėliau galvą ir prieš save, prie lovos, pamačiau stovintį Harry.

-Harry!-staigiai atsisėdau lovoje, kad net susvaigo galva.-Ką tu čia darai?

-Pasiilgau labai,-šyptelėjo jis.

Harry priėjo prie manęs. Aš ištiesiau rankas, kad jį apkabinti. Haz stipriai mane apkabino.

-Meškino apkabinimas,-sukikenau.

-Kaip tu jautiesi?-paklausė gydytojas.

-Viskas gerai,-šyptelėjau.-Jeigu ką iškviesiu.

-Gerai,-Alex išėjo iš palatos.

-Tai kas nutiko?-paklausė Harry ir atsisėdo ant lovos krašto.-Kodėl tu vėl ligoninėje?

-Aš sergu,-tariau su besikaupiančiom ašarom akyse.

-Bet kiekvieną ligą galima išgydyti.

-Galima, bet sunkiai. Aš sergu vėžiu.

Harry akyse atsirado berybis liūdesys. Jis buvo šokiruotas mano žodžių.

-Štai kodėl tavo mama man skambino...

-Mama tau skambino?!

-Mhm. Tu tik nesijaudink,-Harry pradėjo kalbėti.-Mes išgydysim tavo vėžį. Tu vėl būsi sveika. Nebijok, aš tavęs nepaliksiu niekada. Būsiu visada su tavimi. Tu tik nebijok. Tave išgydys.

-Ah Hazz,-apkabinau jį. Galvą padėjau ant peties.-Man reikės operacijos. Ir turbūt kelių.

-Viskas bus gerai,-Harry pažiūrėjo man į akis, o tada pabučiavo į lūpas.

-O jeigu aš mirsiu?

-Tada aš nusižudysiu,-Haz dar kartą mane pabučiavo, bet tada į palatą įžengė seselė. Mes nusijuokėm ir tada tiesiog kalbėjom.

Žinauuuu, kad nesąmonė, bet jau nedaug liko iki galo :)))