She Makes Me Smile h.s.

29*

*SCARLET POV*

Sunkiai pramerkiau akis. Vokai buvo labai sunkūs. Kai pramerkiau akis, viskas buvo labai balta. Nesunku buvo suprasti kur esu. Ligoninėje.

Pasukiojau galvą. Prie mano rankų buvo prijungta daug laidų. Skaudėjo galvą ir maudė riešus. Pakėliau rankas ir apžiūrėjau. Apipjaustyta. Kada spėjau? Šiandien? Negali būti! Ai na, gali...

-Scar, tu pabudai,-prie manęs prišoko garbanotasis Harry. Jis paspaudė kažkokį mygtuką virš mano galvos. Tai turbūt, kad iškviesti gydytojus.

Į palatą atbėgo seselė ir pagyvenęs vyras, daktaras. Mergina apžiūrinėjo aparatus, prie kurių aš buvau prijungta. Vyras skaitė mano medicinos kortelę.

-Kaip jautiesi?-paklausė seselė.-Ką nors skauda?

-Nieko neskauda,-sumelavau, nes man skaudėjo galvą.

-Scar, pasakyk kaip tu iš tikrųjų jautiesi,-prie mano lovos atsitūpęs sėdėjo Harry.

-Skauda galvą,-atsidusau.-Truputį.

-Aš manau, kad mes turėtumėm iškviesti tavo tėvus,-prabilo senyvas daktaras.

-Nereikia,-aš atsisėdau lovoje.-Geriau išleiskite mane ir viskas. Jokių tėvų kviesti nereikia.

-Mergyt,-tarė daktaras, priėjęs arčiau.-Aš privalau iškviesti tavo tėvus arba globėjus.

-Harry,-pažiūrėjau į vaikiną.-Paskambink Alisai.

Jis palinksėjo ir atsistojo. Išsiėmė mano telefoną iš kišenės ir surado tetos Alisos numerį. Pradėjo jai skambinti, o kai ji atsiliepė, pasakė, kad atvažiuotų į Londono Ligoninę.

-Pasakė, kad bus po 10-15 minučių,-padėjęs telefoną ant staliuko pasakė Haz.

-Puiku,-sumurmėjo gydytojas.-Einu išrašyti tau vaistų.

Gydytojas ir seselė išėjo iš palatos. Likau sėdėti ant lovos. Harry atsisėdo šalia manęs. Jis apkabino mane viena ranka per petį.

-Viskas gerai,-tarė jis.

-Nieko gero,-piktai atšoviau.-Man dabar bus šakės. Teta viską pasakys mamai, o mama mane užmuš ir uždraus gyventi Londone bei bendrauti su tavimi.

-Nurimk,-Harry vis ramino mane.-Tau reikia pailsėti. Eik pamiegok truputį.

***

-Kaip tu taip galėjai?-teta buvo šoke.

-Atleisk,-tariau.-Tu tiesiog nesuprasi mano sunkumų...

-Pasakyk man,-švelniai tarė Alisa.-Manimi gali pasitikėti.

-Tiesiog, kai tėvai pykdavosi, man užeidavo,-pasakiau.-O dabar...tai buvo klaida...

-Ahh Scarlet,-teta mane apkabino ir vos nesuspaudė.-Kas dabar bus?

-Tipo gersiu antidepresantus,-susiraukiau.-Tik prašau, maldauju, labai prašau, nesakyk mamai.

-Gerai,-sutiko teta.-Bet pažadėk, kad skambinsi man kiekvieną dieną ir sakysi kaip jautiesi, kaip sekasi.

-Pažadu,-apkabinau tetą ir mano skruostu nuriedėjo ašara.

errm dar viena trumpa ir neįdomi dalis :D bet pažadu, kad šiandien įkelsiu dar vieną :D :*

*eva