She Makes Me Smile h.s.

28*

Harry palinksėjo ir nuleido galvą. Mačiau kaip jo skruostai paraudo.

-Nesijaudink,-pakėliau Hazzos galvą.-Viskas gerai.

-Nieko čia gero,-jis nuėjo toliau nuo manęs ir vėl pradėjo daužyti bokso kriaušę.

-Harry,-tariau jo vardą ir mano balsas užsikirto.-Aš...

-Kas?-vaikinas nusiėmė pirštines ir pribėgo prie manęs.-Tau bloga?

-Ne,-tariau nuleidusi galvą.-Aš...

-Sakyk, nebijok,-Harry mane skatino.

-Aš nevaisinga,-tariau ir mano skruostu nuriedėjo ašara.-Tad čia nėra nieko blogo, kad vakar buvai be apsaugos.

Pasakiau ir išbėgau iš mažo kambariuko. Bėgau laiptais aukštyn. Ašaros vis riedėjo mano skruostais. Pagaliau buvau koridoriuje. Nubėgau į savo kambarį ir užsirakinau. Nuslydau durimis ir atsisėdau ant žemės. Ašaros nenorėjo sustoti...

*HARRY POV*

-Aš nevaisinga,-pasakė Scarlet ir jos skruostu nuriedėjo ašara.-Tad čia nėra nieko blogo, kad vakar buvai be apsaugos.

Pasakiusi šitą, ji išbėgo iš kambario. Likau stovėti. Aš apšąlęs.

Pradėjau bėgti merginai iš paskos.

-Ką tu jai padarei?-prie manęs priėjo Zayn.

-Kodėl ji verkia?-paklausė Niall.

-Ne jūsų reikalas,-piktai suurzgiau ir nubėgau į antrą aukštą.

Priėjau prie Scarlet kambario durų. Jos užrakintos. Pabeldžiau. Tyla.

-Scarlet, atidaryk,-tariau.-Prašau įleisk mane.

Buvo tyla. Po minutės išgirdau keistą garsą. Lyg kažkas būtų nukritę.

O ne... Tik ne Scarlet!

Pradėjau daužyti duris. Spyriau iš visų jėgų ir durys išlūžo.

Ant grindų, prie lovos, gulėjo gležnas Scarlet kūnas. Šalia jos buvo tamsiai raudona dėmė. Kraujas.

-Scarlet!-pribėgau prie merginos.

Jos rankos buvo vėl išpjaustytos. Greitai išsitraukiau telefoną iš džinsų kišenės ir surinkau greitosios numerį. Pasakiau namo adresą ir kas nutiko.

-Mes būsime po 10 minučių,-pasakė moteris.

Padėjau ragelį. Liko tik laukti medikų. Patraukiau Scarlet palukus jai nuo veido. Kodėl ji save taip žaloja? Taigi ne tragedija čia.

Išgirdau kaip greitosios sirenos staugė prie namo. Į kambarį įbėgo du vyrai ir mergina. Vyrai užkėlė Scarlet ant gulto ir nunešė į automobilį.

-Galima važiuoti kartu?-paklausiau merginos.

-O kas būsite mergaitei?

-Erm, vaikinas,-tariau.-Ji man labai brangi, prašau...

-Gerai, tik neapsiverk,-šiurkščiai tarė mergina ir išėjo iš kambario.

Aš greitai apsirengiau džemperį ir paėmęs telefoną nuo lovos išskubėjau į lauką, kur buvo greitosios automobilis.

ok :D kažkodėl man buvo juokinga :D dalis trumpa, todėl šiandien sulauksite dar vienos, o gal dviejų dalių :)))

*eva