Neprabudęs Kraujas

3 skyrius /Effigie - šešėlių žmogus/

Kai pagaliau didžioji dalis valgių buvo suvalgyti, Džoelis paragino svečius persikelti į poilsio kambarį, kur norintys bus pavaišinti stipresniu gėrimu ir pasinerti į lengvesnius pokalbius. Kelios moteriškės liko sėdėti prie stalo ir susigūžusios apie kažką kuždėjosi, jaunesnieji patraukė paskui karalių. Megan nusitvėrė mane už rankos ir privertė apleisti savo saugų postą, nors nejaučiau jokio poreikio eiti linksminti keistųjų svečių. Mieliau ir toliau būčiau viena kiurksojusi nuošaliai naikindama gardų Izos ruoštą maistą. Regis, Noelis jau apleido jam pavestą užduotį, ir vienas iš pirmųjų pasišalino nuo stalo.

Poilsio kambaryje buvo paleista tyli muzika, keli svečiai nupėdino į balkoną ir jau svaiginosi traukdami gardžius cigarus, o jaunos moterys užėmė kušetę kur aplink jas šokinėjo smulki tarnaitė siūlydama įvairius kavos gėrimus. Megan ėmė pasakoti apie Taburino karalystę, nes ne per seniausiai dalyvavo karalienės sesers gimtadienyje. O štai aš jau kelis metus visiškai nesidomėjau kitų karalysčių gyvenimais, todėl dabar šiek tiek susidomėjusi klausiausi pasipylusia nauja informacija.

- Ak, nedovanotina klaida, regis, dar nebuvome pristatyti šioms merginoms, - pasigirdo žemokas su lengvu akcentu balsas.

Prie mūsų prisigretino Matėjas su savo žmona už parankės, žinoma, jiems už nugaros kiūtino ir Džoelis su Ariele, juk negalėjo paleisti iš akių tokio garbaus svečio. Džoelis buvo aukštas ir rūstokos išvaizdos vyras, ant jo galvos buvo kupeta rusvų plaukų jau šiek tiek nubalintų šarma, aštrios mėlynos akys dažniau įtariai badydavo, nei žvelgdavo nuolankiai. Nors šis vyras dažnai šypsodavosi, tačiau tai tebūdavo kaukė žmonėms nuraminti ir pelnyti jų pasitikėjimą. Šalia jo pašonės visada būdavo ištikimoji Arielė, aukšta ir liekna garbanotais tamsiai rudais plaukais, kurie saulėje atsišviesdavo raudonu atspalviu. Ji taip pat iš savo vyro buvo išmokusi tvirtos laikysenos ir nepermaldaujamo žvilgsnio, tačiau tiesa buvo ta, kad ji visada prisidengdavo vyro nugara.

Šioji pora tikrai nebuvo patenkinta, kad pats Taburino karalius panoro prieiti pasisveikinti su šiomis dviem keistuolėmis. Praleidau pro ausis Megan šmaikštų komentarą ir pati sužiurau į laukiančius svečius tik tuomet, kai pajutau bakstelėjimą į šoną. Lengvai šyptelėjau ir paėmusi man ištiestą ranką pagarbiai linktelėjau.

- Aja Ešton, visiškai nereikšminga nežinia kelintos kartos giminaitė.

Užsitarnavau aštrų Džoelio žvilgsnį dėl kurio panorau tik dar plaučiau nusišypsoti. Pats kaltas, jog nesuvaldo savo svečių ir šie patys traukia prie tokios prastos reputacijos žmonių, kaip aš su Megan.

- Matėjas ir Olivija Aberlačiai, Taburino karalystės valdovai, - šyptelėjo karalius ir kažkaip keistai į mane įsižiūrėjo, - tikiuosi nesupyksite, tačiau atrodote keistai pažįstama, nors negaliu prisiminti iš kur.

Kilstelėjau antakį. Jis tikrai negalėjo maždaug prieš dvylika metų matytos mergaitės sulyginti su dabar matoma mergina. Nors, atsižvelgiant į mano neišvaizdžią išvaizdą, turbūt net ir po tiek metų neiti skyriausi nuo to matyto vaiko... Galbūt derėjo šiek tiek pasidažyti taip sau suteikiant kelis moteriškus bruožus, tačiau iš kur aš galėjau žinoti, kad kažkas tarsis mane prisimenąs iš neatmenamų laikų? Kartais norėdavau tikėti, kad buvau šiek tiek panaši į savo mamą, tačiau nė iš tolo nepriminiau tos didingos ir tvirtos moters.

- Turbūt apsipažinote, - truktelėjau pečiu, - jeigu būčiau jus sutikusi, tikrai tokio fakto nepamirščiau.

- Žinoma, - tuoj pat suskubo prakalbti Arielė, - Aja drovoka mergina ir retai kur dalyvauja, tad tikrai jos negalėjote niekur sutikti.