Neprabudęs Kraujas

8 skyrius /Rėjus/

Man vis dar netilpo galvoje. Kodėl kas nors turėjo į mano arbatą dėti kažkokią kvailą nuodingą žolę? Noelis... Tai turėjo būti jis, juk ne veltui taip primygtinai ragino ją išgerti ir dar sukurpė tą melą, neva tai tradicinė taburiniečių arbata... Ir Džoelis. Jis taip pat vis dėbčiojo. Nujaučiau, kad po Olivijos žodžių apie mano aurą, karalius gali ko nors imtis stengdamasis mane laikyti dar atokiau nuo pašalinių akių, tačiau tikrai nemaniau, kad būtų galėjęs imtis nuodijimo.

- Vynas, - staiga toptelėjo, - tas kvapas man priminė vyną, kurį gerdavome per paskutiniosios dienos vakarienę... Arba kurį gerdavau tik aš, - staiga susivokiau. – Flavijau, ar galėjo būti, kad visą šį laiką Džoelis mane nuodijo? – paklausiau pasibaisėjusi.

Pajutau kaip mano skrandis susitraukė ir suvalgyti pusryčiai ėmė grasinti ketinimu išsiveržti laukan. Nenorėjau tikėti, kad po mano nosimi dėjosi tokie dalykai, kurių nepastebėjau. Virpančiais pirštais ištraukiau servetėlę iš senolio pirštų ir dar kartą kilstelėjau sau prie nosies. Neabejotinai, tai tikrai tas pats kvapas, kurį turėjo ir vynas. Žinoma, šioji koncentracija buvo žymiai stipresnė, o gertame vyne, kvapas buvo juntamas tik šiek tiek, be to jis buvo sumišęs ir su pačiu gėrimu. Į arbatą jo buvo šliūkštelėta nepalyginamai daugiau.

- Ar esi tikra? - sukuždėjo Flavijus. - Tikrai šį kvapą užuosdavai ir savo vyne? - susirūpino.

- Taip, - atsakiau jau nė kiek neabejodama. - Jis būdavo susimaišęs su vynu ir vos juntamas, maniau, kad tai tiesiog savotiškas gėrimo aromatas... Dieve, Flavijau, - atsidusau susmukdama kėdėje, - metai iš metų Džoelis mane girdė ta bjaurastimi. Kam jam to reikėjo? Ką tiksliai ta žolė daro? Nes aš prastai nesijaučiau. Niekada.

Pabandžiau prisiminti ar kada buvau sunegalavusi, tačiau nepajėgiau, visada buvau puikios sveikatos, mane aplenkdavo net paprasčiausio sloga ar gerklės peršulys. Tačiau Džoelis nuo pat pradžių, kai tik užėmė sostą, kruopščiai vertė laikytis etiketo taisyklių ir štai dabar sužinojau kodėl. Tačiau kam to reikėjo? Mano pirma priimtas spėjimas, gal tai dėl Olivijos pasakytų žodžių galbūt panoro man pakenkti, bet juk jis tai jau darė trejus metus... Privalėjo būti kita priežastis ir aš ją išsiaiškinsiu.

- Hmm, - nutęsė Flavijus ir staiga pakilęs skubriu žingsniu patraukė prie kito stalo, pasilenkęs ėmė raustis po stalčius. - Kažkur turėjau užrašus apie įvairius augalus aptinkamus Karalystėje... - sumurmėjo po nosimi.

Kelias minutes stebėjau kaip jis kilnoja senus sąsiuvinius, vieną kitą vis praversdamas. Nesupratau, kaip jis visoje šioje maišatyje iš viso sugeba ką nors atrasti, aš čia turbūt praleisčiau ne vieną mėnesį ko nors ieškodama. Galiausiai atsistojau ir nuėjau prie akivaizdžiai senuko retai naudojamo kompiuterio. Spustelėjau įjungimo mygtuką, aparatas pradėjo dūgzti, ekranas sumirguliavo ir mėlyname fone įsižiebė didelės SK raidės apvestos dvigubu apskritimu. SK - Svazilando karalystė, kiekviena karalystė turėjo savo sistemą ir tarpusavyje surinktais duomenimis nelabai mėgo dalintis. Nors visada vyravo draugiški santykiai, tačiau karaliai slapta vis tiek mėgdavo puikuotis savo pasiekimais vienas prieš kitą.

Flavijaus kompiuteris jau atgyveno ne vieną dešimtmetį, jam tikrai vertėjo įsigyti naujesnį, tačiau senukas buvo užsispyręs it senas kaimo ožys ir laikėsi savo. Lyg šioje bibliotekoje laikyti sukauptas žinias buvo patogiau, nei kompiuteryje... Galiausiai ekrane pasirodė paprastas vienspalvis žalsvos spalvos darbalaukis, perskaičiau kelis papkių pavadinimus, kuriose Flavijus laikė išsaugotą jam naudingą informaciją. Viena papkės antraštė skelbė „Sklandytuvai", sklandytuvai buvo pakankamai naujas žmonijos išradimas, nenuostabu, kad apie tai Flavijus pasieškojo sistemoje. Peržvelgiau dar kelias papkes įsitikindama, jog nė vienoje nėra nieko apie augalus. Tuomet spustelėjau sistemos ikoną. Jau buvau beįvedanti man skirtą kodą ir slaptažodį, tačiau stabtelėjau. Džoelis tikrai galėtų paprašyti, jog kas nors patikrintų mano kodo naršymo istoriją, tada šis suprastų, kad išsiaiškinau esanti nuodijama, tad tai ko gero nebuvo pati geriausia mintis. Ištryniau suvestus skaičius ir suvedžiau Flavijaus kodą, žinojau draugo prisijungimo duomenis, nes kartais jį pamokydavau naujų dalykėlių prie kompiuterio.