Neprabudęs Kraujas

16 skyrius /Lenktynės/

Susigundžiau tais gardžiai atrodančiais vaisiais, net seilės ėmė kauptis, nors Megan ir smaigstė mane savo aštriu žvilgsniu. Ji iš tiesų papildė bendrą paveikslą naujomis detalėmis, tačiau labiausiai sudomino tai, kad vesperiai, nors ir skrajojo virš Ugos rūmų, tačiau nepuolė. Dar labiau baugino mintis, kad dalis jų atsiskyrė nuo būrio, tarsi ko žvalgytųsi. Nejau jie tikrai kažko ieškojo... Tačiau ko? Siaubingai gąsdino išvada prie kurios artėjau, kad būtent mano kraują norėjo pralieti, nes juk mus su Dante užpuolė. Be to, kai antrasis vesperis nusileido, jis koncentravosi tik į mane. Ta tikimybė, kad tie padarai norėjo būtent mano mirties, nupurtė.

- Gal pradėk nuo to daikto, - mostelėjo galva Megan į prie lango gulinčią Malum katę. – kaip po galais, tas padaras tapo tavo naminiu gyvūnėliu?

Dėbtelėjo į mus spoksančią Acor, dabar tai ko gero buvo mažiausia bėda. Be to, Megan niekam apie ją neprasitarė, todėl išdėsčiau jai visą tiesą, jog katė jau prieš kelis mėnesius ėmė sekioti, kol galiausiai pradėjo ateidinėti ir į namus. Tikrai keista, kad iki šiol jos niekas nepastebėjo čia šmirinėjant, tačiau dabar jos draugijos nebesibaidžiau.

- O dėl Ugos šventės net nežinau, ką pasakyti, nes viskas taip greitai susiplakė... – murmėjau po nosimi susmigdama į pagalves, pasijutau kur kas geriau, kai skrandis buvo nebe tuščias.

Šovė mintis apsimesti, kad nieko neprisimenu iš to vakaro, bet tuojau pat persigalvojau, aš ir taip buvau primezgusi nemažai melų apie save ir tai man tikrai nė vienu atveju neišėjo į naudą... Be to, Megan tikrai pagelbėjo prisiimdama atsakomybę dėl mano išankstinio pabėgimo iš Ugos karalystės. Bet kas dabar galėjo žinoti, jei ten būčiau pasilikusi, gal būtų buvę dar blogiau... Gal tie padarai būtų užpuolę visus ir nuniokoję Ugos rūmus.

- Vaikštinėjau su kažkokiu vyriškiu sode, kai prieš mus išdyko Effigie... Šįkart tai buvo moteris ir nepriminė to šešėlių žmogaus, kurį matėme čia, savo sode. Ji liepė kuo greičiau išeiti, minėjo, kad netrukus ten man taps labai pavojinga. Mano palydovas paklausė to perspėjimo ir per prievartą mane nuvilko iki barakų liepdamas keliauti namo.

- Dieve, ir tu klausei Effigie ir kažkokio keistuolio? – susiraukė draugė šiek tiek nepatikliai.

- Iš pradžių ne, bet po kurio laiko... Pati pradėjau norėti kuo greičiau iš ten dingti, - prisipažinau. – Negaliu to paaiškinti, bet rodėsi, kad jaučiu kažką artėjant ir ėmiau tikėti tuo perspėjimu. Tas vaikinas sakė, jog nori įsitikinti, kad kitiems viskas bus gerai, jei Effigie perspėjimas tikras. O tas Alba pažinojo tą šešėlių moterį... Nepavyko sužinoti, kas jis, tačiau jis žadėjo po visko mane susirasti ir viską paaiškinti.

- Naivuolė, - prunkštelėjo. – reikėjo priremti iš karto, o dabar jau nieko nebesužinosi. Alba bendradarbiauja su Effigie? Nieko gero. Tikrai.

- Taip, ko gero, - atsidusau. – Nepaisant to, aš išvažiavau ir kuo labiau tolome nuo Ugos, tuo ramesnė jaučiausi, tačiau neilgam. Kai mes stabtelėjome pailsėti, pradėjau justi keistą niežulį, atrodė, kad mano kraujas ima kaisti ir tvilkė mane iš vidaus, vėl atsėlino drebulys ir baimė, kad tai artėja. Pradėjome vėl važiuoti, bet spėjome įveikti tik kelis kilometrus, kai vienas iš tų padarų pastojo mums kelią. Netrukus ėmė vaikytis it kokias menkas peles, ir kario galia mažai gelbėjo, nes ugnis jo beeik nežalojo, ta plėvė, kuria buvo aptraukta didžioji dalis vesperio kūno, lengvai atlaikydavo bet kokią ataką. Kol tas padaras buvo vienas, mes paprasčiausiai traukėmės, Dantė neleido jam prisiartinti, bet tada atskrido dar du ir kai vienas iš jų puolė, mes išsiskyrėme. Padaras kaip išprotėjęs ėmė mane pulti, o ką aš galėjau padaryti? Greitai mane pačiupo ir gerai apkramtė, tačiau kažkodėl jis savo darbo nebaigė ir paleido, Dantė tuo metu įveikė pirmąjį ir pribaigė antrąjį, o trečiasis net nebandęs pulti nuskrido. Tada tikrai maniau, kad nebeištempsiu nė dešimties minučių. Prieš prarandant sąmone išgirdau artėjant dar didesnį tų padarų būrį, nes klyksmas beveik sprogdino ausų būgnelius. Ir štai aš čia, vos galinti pajudėti, - mostelėjau ranka, kuri tuoj pat suglebo ant apkloto.