4 skyrius /Selija/

2.3K 177 12
                                    

Padėkojau visiems esamiems ir išgalvotiems dievams, kai keistasis vakaras pagaliau baigėsi. Visą likusį laiką kiūtojome su Megan atokiame kampe ir nesiliovėme svarstyti ką kraupieji Effigi galėjo veikti rūmuose ir ko jiems čia prireikė. Žinoma, Megan apie tuos keistuosius žmones žinojo daugiau, nes ji vis dar neatsisakydavo teikiamų pamokų, kurios iš tiesų buvo privalomos. Rūmuose buvo keli mokytojai, kurie buvo įsipareigoję mokyti Albų vaikus ir perteikti jiems visas savo turimas žinias. Iki savo šešioliktojo gimtadienio tokias pamokas lankiau ir aš, tačiau vėliau pamokos buvo orientuotos į galių valdymą, o kadangi aš tokių neturėjau, nusprendžiau visai tų pamokų atsisakyti. Jausdavausi kvailokai, kai visiems kitiems būdavo dalijamos praktinės užduotys, o aš vienintelė sėdėdavau akivaizdžiai jų ignoruojama, tuomet nusispjoviau ant visų ir daugiau ten nebesirodžiau. Niekas per trejus metus nepasigedo. Vienintelį Flavijų vis dar laikiau savo mokytoju, pas kurį eidavau ieškoti atsakymų į bet kokius iškilusius klausimus.

Štai Megan prasitarė, jog buvo mačiusi vieną Effigi prieš kelis metus, kai keliavo su tėvu per niekieno žemes. Sustoję vienoje klajoklių užeigoje pamatė jį – šešėliuose skendintį vyruką, jis buvo apsirengęs taip pat, kaip ir mūsų sutiktas šiandiena, liesokas vyras su nenusakomos spalvos dūmingomis akimis. Megan girdėjo gandų, jog kai kurie Magnus luomo žmonės juos samdydavo pašnipinėti kitus Magnus. Juk būtent šio ranko žmonės vystė ir plėtojo didelius verslus ir šiek tiek konkurencijos tarpusavyje visada buvo. Regis, šie žmonės ne visada mėgdavo žaisti švariai, bet žinoma, tai tebuvo gandai. Pričiupti šnipinėjantį Effigi buvo neįmanoma. Nebent štai jį apgriaužtų Malum katė...

Megan kruopščiai užfiksavo visas detales. Ji buvo protinga ir įvertinusi šėšeliuotojo žaizdą, padarė išvadą, kad jis turėjo susidurti su Malum kate.

- Tai tikrai turėjo būti tas padaras, - kuždėjo užsidegusi, - ar matei jo žaizdą? Jo koja tiesiog iro mūsų akyse, mėsa keistai garavo ir tiesiog ištirpdavo, be to, jis nebeturėjo visos pėdos! Abejoju, jog sugalvojo ją kur nors palikti... Niekada nebuvau mačiusi tų kačių, sako jos laukinės ir nesuvaldomos. Ar galėjo tokia atslinkti į mūsų rūmus? Akivaizdu, kad galėjo, nes nugraužė tam išgamai koją... – diskutavo toliau pati su savimi. – Be to, jis pasakė, kad kažkas žino apie ką jis šneka... Kaip manai ką jis turėjo galvoje? Kad kažkas žinojo, apie tuos padarus mūsų namuose? Ar apie tai, ko jis ieškojo? O mes ten buvome tik šešiese... Juk jei žinotum ką nors įdomaus, man pasakytum ar ne?

Buvo sunkoka nesimuistyti, kai Megan įsmeigdavo savo skvarbų žvilgsnį. Ji tikrai mokėdavo įbauginti, tačiau maniau, kad aš jau tam buvau užsiauginusi storesnę odą. Regis, kai turi ką slėpti kinkos vis tiek pradeda virpėti... Tačiau aš pati savo akimis regėjau, jog ši mergina bet kokį daiktą gebėdavo paversti mirtinu ginklu. Viskas dėl jos keistos galios – vien minčių pagalba gebėdavo pataikyti tiksliai ten kur norėdavo. Kartą, surengtame pasibuvime prie jos visą vakarą lipo vienas šiek tiek išlepintas Magnus jaunuolis, jis niekaip nenustojo jos mygti, kad sutiktų drauge su juo pavakarieniauti, o tai bandė pasiekti visais būdais: ir gražiomis kalbomis, ir grasinimais, ir šantažu... Kai Megan trūko kantrybė, ji paėmė paprasčiausią dantų krapštuką ir atsainiai jį paleido vaikino pusėn. Šis susmigo į vaikino dešinę akį, buvo padaryta neatitaisoma žala, nes tas mažytis medžio gabalėlis kliudė kažkokį nervą ir jis ta akimi apako. Vien dėl to, kad Megan niekada neprašauna. Kaip galėjai neprisibijoti tokios merginos?

- Žinoma, - patikinau, - bet aš turbūt iš visų čia esančių mažiausiai nutuokiu, - pasakiau beveik tiesą.

- Effigies nedaro nieko, kas jiems nebūtų naudinga... – toliau svarstė Megan. – Manau jie turi savo vadovą ar kažką panašaus, kuris vadovauja visiems tiems pamišusiems šešėliams. Matei koks jis buvo savimi patenkintas net suvokdamas, kad Džoelis galėjo vienu rankos mostu suknežinti jam galvą? O tada atsirado dar vienas ir paprasčiausiai išnyko. Netgi dabar šiame kambaryje čia galėtų būti bent tuzinas jų ir mes net nežinotume. Džoelis neabejotinai turėtų sustiprinti apsaugą.

Neprabudęs KraujasWhere stories live. Discover now