Neprabudęs Kraujas

11 skyrius /It porcelianinė lėlė/

Ugos karalius su karaliene mus pasitiko pakiliai. Jie labai džiūgavo dėl savo dukters sužadėtuvių, todėl žadėjo, jog šios nakties pobūvis bus nepakartojamas. Čia jau šurmuliavo nesuskaičiuojama daugybė žmonių, todėl nepaprastai apsidžiaugiau, kai vienas tarnas nuvedė mus prie mums skirtų svečių kambarių.

Ugos rūmai buvo savito stiliaus, kaip ir visa karalystė. Pastatas susidėjo iš milžiniško kvadrato, o aplinkui aplipdytas gausybe įvairių bokštelių. Mes su Megan gavome viename iš tų bokštų, todėl mūsų didelis kambarys buvo šiek tiek apvalios formos. Mums buvo pasiūlyta užkąsti ir numigti prieš šventę, tačiau manęs nuovargis nė kiek neėmė. Visgi Megan įkalbėjo bent jau prigulti, lyg tai man labai padėtų. Neturėdama kuo užsiimti imsiu svarstyti kaip klostysis šis vakaras taip tik vesdama save iš proto. Žinoma, aš buvau niekam nereikšminga detalė, todėl jaudintis dėl to iš tiesų buvo kvailoka. Turbūt pats likimas nusprendė manęs pasigailėti, nes po pusės valandos vartymosi, nenorom užsnūdau.

- Kelkis, miegale, - išgirdau skardų Megan balsą ir tuojau pat pajutau kažką nemalonaus užkrentant sau ant veido.

Šiek tiek prasibudinusi nusimečiau nuo akių draugės užmestą šlapią rankšluostį. Apžvelgusi kambarį pamačiau, kad Megan įsisupusį į baltos spalvos chalatą atsisėdusi priešais veidrodį jau šukavosi savo ilgus drėgnus plaukus, kurie nuo drėgmės įgavo tamsių kviečių atspalvį. Aš tik atsidusau ir atvirtau ant nugaros, keista tačiau mielai dar bučiau numigusi valandėlę.

- Greičiau judinkis, - vėl sukomandavo Megan. – eik palįsk po dušu, nors dar nemažai laiko iki šventės pradžios, tačiau jau reikia pradėti ruoštis, jei norime spėti tave tinkamai paruošti. Be to, peržiūrėjau tavo krepšį, kokio šlamšto ten prisidėjai? Iš tų drabužių niekas netinka... Net tavo apatiniai apgailėtino stiliaus...

Pavarčiau akis ir galiausiai pakilau iš lovos, nes ji ir toliau nesiliovė peikti mano drabužių. Neištariau jai nė žodžio, tik pasigriebiau krepšį su savo vadinamu šlamštu ir nukulniavau į vonią. Nekreipiau dėmesio į čia tvyrančią prabangą, tiesiog greitai palindau po karšta vandens srove ir ėmiausi savęs šveitimo procedūrų. Akys užkliuvo už ant lentynėlių išrikiuotų keisčiausių kremų buteliukų, susigundžiusi vieną atkimšau ir iš karto užuodžiau gaivų apelsinų aromatą. Kad jau kvepėjo taip gaiviai, šliūkštelėjau šiek tiek kremo į delną ir išsitryniau rankas.

Kai išlindau iš vonios, ant savo lovos pastebėjau numestas tris sukneles: baltą, žalią ir raudoną. Megan jau buvo spėjusi išsidžiovinti plaukus ir suko juos dailiomis bangomis. Šiek tiek pavydėjau, kad jos plaukai tokie klusnūs ir pasiduodavo formavimui, o mano it koks širšių lizdas nepripažindavo šukų.

- Pasimatuok visas, pažiūrėsime kuri labiausiai tiks ir reikės mažiausiai tvarkyti.

- Nemanau, kad kuri nors iš viso tiks, - tyliai burbtelėjau artindamasi prie lovos.

Šios suknelės buvo gražios, nusagstytos karoliukų ir išsiuvinėtos, tačiau visiškai ne mano stiliaus, be to neabejotinai per ryškios. Tačiau, kitą vertus, aš neturėjau jokio stiliaus ir negalėjau įsivaizduoti kas man tiktų ir kas ne. Turbūt užsikrėčiau Megan entuziazmu, nes visai noriai įsirangiau į pirmą suknelę. Labiausiai man patiko žalioji, nes atrodė kukliau nei kitos, bet vos užsidėjus supratau, kad ji turėjo milžinišką iškirptę nugaroje, o priekis kabėjo it maišas, šiam suknelės sukirpimui neabejotinai reikėjo iškilios krūtinės.

- O, bet tu turi sėdynę ir klubus, - nusijuokė Megan suimdama mane už šonų ir šiek tiek pamaigė tarsi tikrindama mėsos kiekį ant kaulų. – Niekada nepastebėjau.