Mafijos princesės sugrįžimas

3.1

Kajaus pozicija:

Praėjo treji metai po to kai mano mama paniro į komą. Pasirodo gydytojai mums melavo. Operacija nepraėjo taip gerai kaip turėjo. Dėl kažkokių komplikacijų mama dirbtinai buvo sukelta koma, bet šiandien atvyks gydytojas, kuris apžiūrės ir nuspręs ar galima ją bandyti pažadinti. Aš taip jos pasiilgau. Gyvenimas su Dimitrijumi nėra lengvas. Nuo ryto iki vakaro turiu lankyti įvairias treniruotes. Mokausi muštis, šaudyti, taip pat nagrinėju įvairias strategines knygas. Jis nori, kad išmokčiau kaip valdyti mafiną jei mama nepadustu, bet aš tikiu ji labai stipri.

Sunkiausia tai kad mums tenka slapstytis, nes musu visi ieško. Jiems reikia mano mirties. Mes pasislepėme Rusijoje. Gyvename Sank Peterburgo priemiestyje. Aš lankau mokykla. Žinoma ten viskas rusu kalba. Pirmus keli mėnesius buvo sunku, bet dabar jau laisvai kalbu rusiškai. Dimitrijus teigia, kad kalbos laviną mūsų atmintį todėl privertė dar išmokti ispanų ir italų.

Nieko nežinau apie savo seseris Dimitrijus sako, kad jos sveikos. Aš žinau, kad Eimantas nebūtu leidęs, kad kas jom nutiktu, bet jis neišgalėjo išgelbėti mamos imperijos. Kiek žinau jis pasitraukė iš mafijos ir valdo mamos kompaniją, na bent ji išliko. Aš vis prašau, kad grįžtumėme į Ameriką, bet Dimitrijus aiškina, kad aš vis dar nesi pakankamai stiprus.

Dabar buvau sporto salei ir daužiau bokso kriaušę. I salę įėjo Dimitrijus. Jaučiau, kad jis stebi mane, bet nesiliauju. Jis priėjo arčiau ir paliete mano petį.

- Tuoj atvyks daktaras, gal eitum nusimaudyti?

- Gerai. Kaip manai mama pabus? – paklausiau atsitraukęs nuo kriaušės.

- Nežinau, bet labai tikiuosi. Aš jos labai pasiilgau. Jei ji dar ilgai nepabus nežinau ką reiks daryti.

- Aš taip pat jos pasiilgau. Einu į dušą, gal gali paprašyti Anos, kad suteptu man sumuštiniį.- Ana yra jo sesuo mes gyvename jos namuose.

- Gerai paprašysiu. Eik greičiau. – nieko nebesakiau ir nuėjau į duša. Nusimaudęs apsirengiau ir nuėjau į virtuvę. Suvalgiau sumuštinį ir patraukiau į mamos kambarį. Po minutės čia pasirodė ir gydytojas.

Jis nieko nesakė ir iškart ėmėsi apžiūros. Jis ilgai skaitė visokios aparatu rodmenis. Aš vis labiau nervinausi kol pagaliau gydytojas prabilo:

- Jos rodmenys stebėtinai geri. Manau galime bandyti ja žadinti. Įspėju, kad gali nepavykti. – jis išsitraukė švirkštą su kažkokiu mėlynu skysčiu ir suleido jį į lašelinę.

- Po kiek laiko mama pabus? – pasiteiravau.

- Turėtu per ateinančias tris valandas.

- Puiku, turėsite laiko užkasti. Kaip tik pataisiau pietus.- pasakė Ana.

- Žinoma, man būtų malonu. – pasakė gydytojas.

- Jūs eikit aš nealkanas. Liksiu su mama jei ji pabustu. – pasakiau ir jie daugiau neklausinėję išėjo. Aš atsisėdau ant fotelio prie mamos lovos.

Rebekos pozicija:

Buvau kažkokiam apleistam sandėlyje. Pasimuisčiau mano rankos prirakintos virš galvos, o aš pati sėdžiū ant grindų. Prieš mane pasirodo mano tėvas. Jis turi Kajų. Jiedu kalbasi. Aš rėkiu maldauju, kad paleistu mano sūnų. Jiedu prieina prie manęs.

- Mama ko tu rėki ir maldauji? Aš gi su seneliu ten kur ir turėčiau būti. – prabilo mano berniukas.

- Kajau tu gi protingas berniukas. Mano tėvas tavimi tik naudojasi. Kai perims verslą jis tave nužudys.