Mafijos princesės sugrįžimas

3.33

Po dešimties minučių pasirodė Kara. Ji kreivai nužiūrėjo mane.

- Puikiai atrodai.

- Šią suknelę išrinko Arija. Jei manai, kad ji netinka galiu persirengti.

- Ne, tiesiog senai nemačiau tavęs tokios. Tu visad pasitempusi. Man trūko tos Rebekos su kuria siausdavom per naktis. – pasakė ir nusišypsojo.

- Aš ir pati jos pasiilgstu. Žinai daug visko įvyko ir aš dažnai pagalvoju, kad nebemoku būti tikrąją Rebeka.

- Gyvenimas mus visus pakeitė. Atrodo, kad vakar penkiese įkūrėme gaują, o pažiūrėk į mus dabar. Simas laimingai vedęs ir palikęs verslą, Klėjus miręs, Eimantas vedė Lėja ir turį vaikelį, tu jau du kartus našlė ir turi keturis vaikus, o aš esu viena geriausi chirurgių mieste. Tu gali patikėti, kad greit bus prabėgę dvidešimt metų po to kai mes susibūrėme?

- Niekad apie tai nemąsčiau bet tai skamba šiurpiai. Dabar aš pasijaučiau sena.

- Mes nesame senos, man dar vyrą reikia susirasti.

- Tam šis vakaras ir skirtas. O jau atvažiavo mašina aš pasiimsi paltą ir galėsim važiuoti. – pasakiau ir nuėjau iš spintos pasiėmiau savo juodą puspaltį.

Man grįžus sėdom į mašiną ir išvažiavome į klubą. Sustojome prie prabangaus pastato. Prie jo rikiavosi eilė. Mudvi išlipom iš mašinos ir priėjus prie apsauginio jis iškart mudvi praleido. Įėjus vidun vaikinas paėmė mūsų paltus ir padavė numerėlį. Aš jį paėmiau ir nuėjau toliau. Priešais atsivėrė pagrindinės salės vaizdas. Vienoje pusėje buvo baras. Kitoje stovėjo scena ant kurios stovėjo kažkokia man nežinoma grupė ir grojo gyvai. Salėje šoko žmonės. Publika buvo įvairi, bet tikrai nebuvo girtų paauglį. Labiau kaip tik vyresni žmonės. Pakėlusi akis pamačiau VIP zoną. Ten turėjo būti Leonas, todėl čiupau Karą už rankos ir nusitempiau ten. Užlipus mus pasitiko pats vakaro šeimininkas.

- Rebeka, pagaliau pasirodei, o tu tikriausiai Kara. – pasakė atsisukęs į mano draugę.

- Taip, čia Kara. Karą čia Leonas. – pristačiau ir jie paspaudė vienas kitam rankas.

- Ach taip vos nepamiršau. Rebeką čia Sofija, mano žmona. – pristatė Leonas moterį šalia savęs. Ji buvo aukšta, šviesiais plaukais ir dailia figūra.

- Man malonu pagaliau su tavimi susipažinti. – pasakiau ir apkabinau ją.

- Man taip pat. Daug teko apie tave girdėti. – pasakė Sofija.

- Tikiuosi gero. – pasakiau kai prisėdome prie staliuko. Čia jau sėdėjo ir keletas kitų man pažystamų veidų, bet nemačiau prasmės su jais sveikintis.

- Žinoma, jis apie tave kalba tik gerai.

- Ką geriate? – pasiteiravau ir mudvi su Kara užsisakėme po kokteilį.

Ilgai sėdėjome ir plepėjom su Sofi, ji išties miela.

- Žinai aš tave įsivaizdavau kitokią.

- Ledo karalienę? – paklausiau.

- Panašiai, žinai dažniausiai neinu su juo į jokius susitikimus ar vakarėlius, nes ten nebūna su kuo pasikalbėti. – netikėtai užgrojo mano mėgstamiausią dainą ir aš pašokau.

- Man taip patinka ši daina einam pašokti? – čiupau Karą ir Sofi už rankų ir nusitempiau žemyn.

Mes šokome trise, bet nusileido Leonas ir Sofi nuėjo su juo. Po kurio laiko pamačiau, kad Kara jau taip pat su kažkuo šoka. Pasibaigus dainai nuėjau prie baro.

- Ko norėsite? – pasiteiravo barmenas.

- Margarita. – pasakiau ir prisėdau. Barmenas suplakė kokteilį.

- Ką tokia moteris kaip jūs veikiate čia viena? – paklausė vienas vaikinas kaip pat sėdėjęs prie baro.

- Geriu kokteilį jei nematai. – piktai atrėžiau.

- Ir dar pikta.

- Aš alergiška kvailiams ir nuvalkiotoms frazėm. – pasakiau ir baigus gerti kokteilį patraukiau į šokių aikštelę.

Susiradau vietą salės vidury ir ėmiau judėti pagal ritmą. Po minutės pajutau rankas ant savo liemens.

- Tu drąsus arba labai kvailas. – pasakiau vaikinui į ausį.

- Norėčiau manyti, kad drąsus. Prieš ką savo drąsa turėčiau pademonstruoti? Vyrą, sužadėtinį ar draugą?

- Aš našlė ir aš matau, kad tu tikrai nežinai kas aš.

- Ne, tu čia ankščiau nesilankei, nes tikrai atsiminčiau tokį gražų veidelį.

- Ai žinai tiek to. – pasakiau ir prisiminiau, kad prižadėjau sau pasilinksminti.

Apsikabinau vaikino kaklą ir tiesiog šokau, nes užgrojo lėta daina. Jis prisitraukė mane arčiau savęs. Pasibaigus dainai mudu stovėjome vienas prieš kitą ir mūsų veidus skyrė vos keli centimetrai. Jis neišlaikė įtampos ir įsisiurbė į mano lūpas. Aš atsakiau į bučinį. Mūsų lūpos judėjo vienu ritmu, o per kūną nuėjo aistros banga. Mes atsitraukėm tik kai mums pritrūko oro.

- Gal pasakysi kuo tu vardu? – pasiteiravo jis.

- Kamila, Kamila Gecalės. – prisistačiau savo slapyvardžiu.

- Maiklas. – sušnabždėjo man į ausį.

- Malonu Maiklai.

- Sakyk Kamila ar papietautum su manimi rytoj antrą?

- Aš tai apsvarstysiu.

- Ryt antrą, netoli nuo čia yra kinietiško maisto restoranas. Užsakysiu mums staliuką, tikiuosi nepriversi manęs ten sėdėti vieno.

- Aš apsvarstysiu tai. – sušnibždėjau į ausį ir nieko nelaukus nuskuodžiau į viršų pas kitus. Karą radau gana girtą su kažkokiu vaikinu. Paskambinau vairuotojui ir išsitempiau Karą iš čia.