3.9

140 11 0
                                    

Tingiai pramerkiau akis. Man plyšo galva. Ištiesiau ranką ieškodama Kevino, bet lova buvo tuščia. Tingiai išlipau iš lovos. Apsirengiau vakarykščius rūbus ir nuėjau į valgomąjį. Ten buvo tuščia tik sukosi tarnaitė.

- Ponia sėskite tuoj atnešiu pusryčius. Ko norėtumėte?

- Man stiklinę sulčiu, kokių salotų ir tabletę nuo galvos skausmo. – ji iškart dingo.

- Prašau ponia, dar ko nors reikia?

- Ne, gar žinai kur Kevinas? – pasiteiravau.

- Jis anksti ryte išvažiavo ir dar negrįžo. – pasakė ir išėjo.

Aš išgėriau tabletę su sultymis ir suvalgius salotas ėmiau ieškoti Arijos ir Kajaus. Kelia iki Arijos kambario man parodė apsauginis. Pasibeldžiau ir ji leido užeiti.

- Kamila, užeik. Kajus su kažkuriuo iš apsauginiu nuėjo į sporto salę.

- Tegul, kaip tu laikaisi? – pasiteiravau.

- Viskas gerai, visad žinojau, kad kažkada tėvas ką nors parsives, o tu šauni ir Kajus man patinka. Niekad negalvojau kad turėsiu brolį.

- Džiaugiuosi, kad judu sutariat.

- Aš taip pat. Nori parodysiu kokią naują suknelę užsisakiau? – paklausė.

- Žinoma. – ir mudvi nuėjome į jos spintą.

Visą dieną praleidome plepėdamos apie niekus. Ji man dažnai primena Kloja, mano mokyklos draugė. Su ja taip pat kalbėdavom apie sukneles ir berniukus. Į duris kažkas pasibeldė ir užėjo tarnaitė. Ji rankose nešė didžiulę dėžę.

- Štai kur jūs. Visur ieškojau. Ponas liepė jums perduoti prašė kad po valandos būtumėt pasiruošusi. – pasakė ir išėjo.

Mes susižvalgėm ir aš padėjusi dėžę ant Arijos lovos atidariau. Viduje buvo raudona suknelė. Visa viršutinė dalis buvo ranku darbo nėriniais, o sijonas laisvai krentančio satino. Taip pat buvo ir apatiniai bei aukštakulniai.

- Kokia graži. Eik į mano vonia. Padėsiu susiruošti.

- Gerai. – greitai palindau po dušu. Ir apsirangiau naujus apatinius apsivilkau chalatą kurį davė Arija ir grįžau į kambarį. Leidau jai sutvarkyti mano plaukus ir padaryti makiažą. Apsivilkau suknelę ir pažvalgiau į save veidrodyje. Atrodžiau tikrai pritrenkiamai. Nusileidau žemyn ir manęs laukė Kevinas.

- Atrodai pritrenkiamai. Gerai, kad būsi su manimi. – aš įsikibau jam į parankę ir mudu nuėjome į mašiną.

- Kur važiuosime?

- Vakarieniauti. – mudu įsėdome į mašiną ir išvažiavome. Sustojome prie nedidelės kavinės pakrantėje. Ji buvo visiškai tuščia. Prisėdome prie stalelio ir padavėjas tuoj pat atnešė vyną.

- Šiandien kalbėjau su tavo dėde. Pasakiau jam, kad jei bandys tau ką padaryti turės reikalų su manimi. Nemanau, kad jis ko nors imtųsi. – mums atnešė maistą.

- Ačiū, nereikėjo aš ir pati galėjau su juo pasikalbėti. – mes valgėme ir kalbėjome apie niekus. Vis žiūrėjau pro langą į nuplaukiančius laivus. Baigus valgyti nunešė lėkštes ir aš vėl įsistebėjau į vaizdą už lango.

- Kamila, - kreipėsi ir aš atsisukau. Kevinas klūpėjo ant vieno kelio. – Kamila ar tekėsi už manęs?

- Tu esi tuo tikras? Jei mes susituoksim aš vis tiek išvyksiu į Ameriką.

Mafijos princesės sugrįžimasTempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang