Mafijos princesės sugrįžimas

3.11

Ryte mane pažadino Kajus. Jam matai knietėjo viską sužinoti. Aš sunkiai pramerkiau akis.

- Labas rytas mama. Kaip tau vakar sekėsi?

- Gal bent kavos užsakei? Man plyšta galva.

- Užsakiau tuoj turėtu atnešti. Kaip sekėsi?

- Gerai gavau darbą. Eimantas pakvietė į pobūvį. Ten sutikau Lėja ir mes susipykom. Šiandien vidurdieni susitinkam sporto salei, kad įrodyčiau, jog esu geriausia. O jai nori dar ką sužinoti man reikia kavos. – Kajaus laimei kažkas pabeldė į duris ir jis nuėjo atidaryti, o po to grįžo su puodeliu kavos.

- Taigi dabar viską papasakosi? – aš linktelėjau ir ėmiau pasakoti.

- Nesuprantu tarp Lėjos ir Eimanto kažkas įvyko per šiuos metus. Jiedu buvo labai artimi, o dabar negali vienas kito pakęsti.

- Kaip manai ar dėl to gali būti kalta Kira ir Kerė?

- Ne manau dėl to kalta aš. Kiek valandų? – paklausiau.

- Aštuonios.

- Gerai turim nemažai laiko. Man reikia grynų. Nenoriu naudotis Kevino kortele.

- O kaip ta sąskaita Šveicarijos banke?

- Ten mažiau nei tikėjausi, eik rengtis aš greit palysiu po dušu eisim pusryčiauti ir važiuosim.

Po pusryčiu užsisakėm mašiną ir išvažiavome. Važiavome į mano senąją būstinę. Ten yra prislėpta nemažai pinigų. Buvo metai kai buvau paranojikė ir maniau, kad man gali kas nors nutikti, kad gali tekti slėptis, o tas namas visad buvo puiki slėptuvė.

- Mama kur mes? – paklausė Kajus sustojus prie būstinės.

- Tai vieta kurioje viskas prasidėjo. Čia aš įkūriau savo gaują kai tėvas man neleido lysti prie jo gaujos.

- Ši vieta labai apleista.

- Na čia jau senai niekas nebegyvena, todėl čia tokia gera slėptuvė. Eime vidun pasiimsiu truputi pinigų ir galėsim dingti.

Užėjus vidun pasijutau blogai. Paskutinį kartą kai čia buvau slėpiausi nuo tėvo. Tada Zayn vis dar buvo gyvas. Dabar esu niekas. Kai buvau jauna siekti savo tikslų nebuvo sunku, bet dabar neturėti jokio pagrindo po kojomis iš ties sunku.

Nueinu į kabinetą nukeliu paveikslą už stalo ir atsidarau seifą. Ten buvo keli šimtai tūkstančių ir ginklas. Pasiėmiau truputi pinigų ir ginklą.

- Mama gerai jautiesi?

- Ne, kai paskutini kartą čia buvau tavo tėvas vadavosi mirtimi, o aš slėpiausi nuo savojo. Man sunku. Žinau, kad tu jo nekentei, bet man jis daug reiškė.

- Suprantu, gal norėtum aplankyti kapines? Dimitrijus sakė, kad tėva palaidojo centrinėse kapinėse.

- Gerai, gal man nuo to palengvės. Einam iš čia. – sėdom abu į mašiną ir išvažiavome į kapines. Sustojau prie vartų.

- Aš vidun neisiu. Jis niekad nebuvo man tėvas. – aš tik linktelėjau ir netvirtai išlipau iš mašinos.

Jo kapą radau lengvai. Stovėjau ir žiūrėjau į antkapį ir bandžiau suprasti kaip čia gali gulėti vyras kurį mylėjau visa širdimi. Tik daba iš ties supratau, kad jo nebėra. Iki šiol šis faktas man neatrodė tikras. Mano keliai sulinko ir aš suklupau priešais Zayn paminklą. Jau senai nesijaučiau taip beviltiškai. Nieko negalėjau padaryti. Nekenčiu šio jausmo.