Mafijos princesės sugrįžimas

3.6

Visą vakarienę kalbėjome. Man, net pasidarė keistą, kad mudu vis dar turime apie ką kalbėti. Žvilgtelėjau į laikrodį jau buvo pusę dviejų nakties, o restorane sėdėjome dviese.

- Man jau metas, manęs laukia sūnus. Gerai, eime. – pasakė ir numetęs ant stalo pluoštą girnų atsistojo. Mes išėjome į lauką.

- Gerai, kaip čia pagauti taksi?

- Nekvailiok aš tave parvešiu.

- Ne, aš nenoriu naudotis tavo gerumu.

- Aš neleisiu tau važiuoti su nepažystamuoju vidury nakties.

- Na gerai, kaip sunku su tavim. – pasakiau ir įlipau į mašiną.

- Tu nė neįsivaizduoji. – pasakė prieš uždarydamas dureles. Aš pasakiau vairuotojui adresą ir jis įlipo.

Sustojome prie kotedžo. Dėdė pasistengė. Kevinas išlipo iš mašinos ir atidarė man dureles. Aš išlipau ir mudu stovėjome vienas priešais kitą. Aš taip norėjau jį pabučiuoti, bet jis padarė tai pirmas. Bučiavomės taip ilgai, kad abiems pritrūko oro.

- Turi mano numerį paskambink, jei norėsi dar kada susitikti. – atsakiau, užlipau laiptais ir, atsirakinusi duris, įėjau vidun.

Uždariau duris nusispyriau batus ir basomis užlipau į viršų. Atidarius pirmas duris radau lovą ir nusimetus rūbus atsiguliau.

Ryte pabudau nuo saulės šviesos išlipau iš lovos. Velniškai plyšo galva. Suradau dušą ir palindau po šaltu vandeniu. Iškart atsibudau ir pasidarė geriau. Susiradau ką apsirengti ir automobilio raktelius kuriuos davė dėdė. Garaže stovėjo mašina ir įsėdusi į ją išvažiavau pas dėdę.

Sustojau prie namo ir išlipusi nuėjau vidun. Mane pasitiko Izabelės cypimas.

- Rebeką!!! - pribėgo ir apkabino mane ji.

- Ize, nežinojau, kad ir tu turi šiandien atvykti.

- Mes su mama buvome kruize. Ką tu čia veiki?

- Man reikėjo tavo mamos pagalbos. Beje kur ji?

- Kartu su tėčiu kabinete aptarinėja reikalus.

- Gerai einu pas juos. – pasakiau ir išėjau. Pabeldžiau į kabineto duris ir užėjau.

- O Rebeka jau grįžai? Kaip sekėsi?

- Vidutiniškai. Jis manęs nepakvietė į savo namus, bet mudu susibendravom. Manau jis man dar paskambins. – pasakiau.

- Puiku. – staiga suskambo mano telefonas nežinomas numeris.

- Greičiausiai jis. – pasakiau ir atsiliepiau. – Kamila klauso.

- Labas, čia Kevinas.

- Labas.

- Žinai dukra mane vedasi į madų šou. Aš jų negaliu pakęsti be to turiu atliekamą bilietą, tai gal norėtum eiti su manim?

- Mielai.

- Tada atvažiuosiu tavęs septintą.

- Gerai.- pasakiau ir žvilgtelėjau į laikrodį dabar buvo pirma.

- Tada iki vakaro.

- Iki. – pasakiau ir padėjau ragelį.

- Jis užkibo. Tu nuostabi. – pasakė dėdė.

- Taip, bet man reikia ruoštis. Dar noriu pamatyti Kajų.

- Jis su Gregu sporto salei.

- Tikrai? Gerai einu pas juos. – nusileidau į rūsį kur buvo sporto salė.

Negalėjau patikėti vaizdu kurį pamačiau. Kajus aiškino Gregui savigynos pagrindus. Jiedu puikiai sutaria. Aš atsikrenkščiau ir Kajus atsisuko į mane.

- O mama pagaliau grįžai. Ar šį vakarą liksi?

- Ne turiu reikalų, bet ryt dieną prižadu praleisim kartu.

- Gerai. – pasakė ir toliau tęsė mokymus.

Susiradau Ize ir paprašiau padėti man susitvarkyti plaukus. Ji išgirdus prašymą net pašoko. Ji gana greitai sutvarkė man plaukus ir padarė lengvą makiažą. Visą laiką man pasakojo apie kolekciją į kurios pristatymą einu. Baigus nuėjo man išrinkti suknelės. Įdėjo ją į maišą taip pat atskirai sudėjo aksesuarus ir aš viską sudėjus į mašiną išvažiavau.

Turėjau dar porą valandų. Nusprendžiau apsidairyti po namus. Čia buvo trys miegamieji. Tas kuriame miegojau mažiausias. Pasidėjau savo daiktus į pagrindini miegamąjį ir pradėjau rengtis. Ize išrinko man mėlyną suknelę iki keliu. Ji buvo labai paprasta. Po krūtine buvo baltas diržas. Taip pat gavau baltus batelius ir tokios pat spalvos delninukę. Atrodžiau išties stilingai. Pamačiau kaip mašina privažiavo prie namo ir nespėjus nusileisti išgirdau beldimą. Atidariau duris, o ten stovėjo Kevinas su rožių puokšte.

- Čia man?

- Žinoma,- pasakė jis ir aš įsisiurbiau į jo lūpas.

- Aš tuoj jas pamerksiu ir galėsim eiti. – pasakiau atsitraukus. Gerai, kad apžiūrėjau namus todėl iš karto radau vazą ir pamerkiau gėles, o tada grįžau pas Keviną. – galime eiti.

Aš užrakinau duris, o Kevinas atidarė mašinos dureles.

- Pagaliau, - išgirdau iš galo.

- Labas, aš Kamila vardu? – pasisveikinau su mergaite.

- Arija – teištarė ir Kevinas įsėjo į vairuotojo vietą.

- Puiku susipažinot. Galim važiuoti. – visą kelia tylėjome. Sustojome prie kažkokio pastato ir visi išlipome. Aš įsikabinau į Keviną ir Arija padarė tą patį.

- Žinai tu, bent gražesnė už ankstesnes. Jos dažniausiai vėjui papūtus galėjo nuskristi.

- Arija, - subarė ją.

- Viskas gerai, gi tai buvo komplimentas. Eime. – pasakiau.

Susiradome savo vietas ir atsisėdome. Arija visą laika pasakojo tėvui apie kolekciją, o šis apsimetė, kad klauso. Kai aš jos paklausiau apie jos mėgstamiausius dizainerius ji nusišypsojo ir pradėjo pasakoti. Aš sėdėjau per vidurį ir visą laiką kalbėjau su Arija. Iš pradžių apie madas paskui pradėjom kalbėti apie filmus ir muziką. Visą laiką jaučiau Kevino ranką ant mano šlaunies.

- Žinai tu man patinki. Tos kitos buvo lėkštos.

- O daug buvo?

- Nemažai, bet aš jomis greit atsikratydavau. – staiga užgrojo muzika ir prasidėjo pasirodymas. Arija visą laiką komentavo pasirodymą.

- Tu jai patinki. To dar nėra buvę. – sušnibždėjo man į ausį Kevinas. – Žinai tu tobula. – aš nuo tokių žodžiu šyptelėjau.

- Tu irgi neblogas. – pasakiau.

Pasirodymas baigėsi ir Arija ėmė prašyti suknelės nuo podiumo. Kevinas prieštaravo. Suknelė buvo gana atvira. Aš jį suprantu, jei mano dukros užsinorėtu tokių rūbų taip pat nesutikčiau, bet taip pat pati buvau paauglė ir man patikdavo parodyti ką turiu, todėl įkalbėjau Keviną nupirkti suknelę. Arija šokinėjo iš džiaugsmo kaip maža mergaitė.