Mafijos princesės sugrįžimas

3.31

Po pokalbio su Lėja paskambino Kara ir pakvietė pietų. Jie praėjo gana ramiai ir Kara pasiūlė gerą sprendimo būdą mano problemai. Ji visad duoda pačius geriausius sprendimo būdus. Taip pat ji pasisiūlė organizuoti mano sugrįžimo vakarą. Jis vyks jau šį penktadienį. Nežinau, kaip ji planuoja viską spėti.

Likusia dienos dalį praleidau vykdydama Karos pasiūlymą. Vakare grįžau vakarienės namo pas vaikus. Vos įėjus mane pasitiko mergytės. Jos pribėgo ir apsikabino.

- Mama, pagaliau grįžai. Pažiūrėk kaip Arija mums supynė plaukus.

- Abi atrodot kaip princesės. O Kajus yra namie?

- Ne brolis dar negrįžo.

- Gerai einam pažiūrėsime ar greit bus maistas.

Užsukau į virtuve. Ten sukosi tarnaitė, kuri baiginėjo gaminti. Pranešiau jai, kad jau gali patiekti maistą. Visa šeima susirinko valgomajame. Trūko tik Kajaus. Tarnaitei patiekus maistą mergaitės nesiliovė čiauškėjusios apie tai kai jos pasiilgo draugų iš mokyklos ir kaip džiaugiasi, kad jau greit ten reiks eiti. Mačiau, kad Arija tokiu užsideginu netryško. Vienintelis dėl ko ji džiaugėsi, kad naujoje mokykloje nebus vienintelė naujokė.

Baigus vakarieniauti nuėjome žiūrėti filmo. Jau buvome susėdusios su spragėsiais priešais televizorių, kai namo grįžo Kajus. Nenorėjau su juo dabar kalbėti, todėl tiesiog paleidau filmą. Žiūrėjom kažkokį animacinį filmuką. Nelabai domėjausi apie ką. Vis mintys sukosi kitur. Buvau labai nepatenkinta, kad Kajus negrįžo vakarienės. Žinau, kad jis stengęsi suburti gaują ir suprantu kaip tai sunku, bet šeima visad turi būti svarbiausia.

Pasibaigus filmui paguldžiau mergaites ir nuėjau pas Kajų. Norėjau suteikti jam galimybę pasiaiškinti. Pasibeldžiau į duris ir užėjau į jo kambarį.

- Mama aš labai atsiprašau. Žinau kaip tau tai buvo svarbu. – pasakė vos man įžengus į kambarį.

- Kajau juk žinai, kad šeima visada turi būti pirmoje vietoje.

- Taip žinau, bet šis tas nutiko ir aš nespėjau grįžti.

- Tiek to. Poryt jums į mokyklą. Ryt visus vežuosi į prekybos centrą tave taip pat. – pasakiau griežtu tonu.

- Mama, aš turiu planų.

- Diskusijų šiuo klausimu nebus. O dabar aš einu į sporto salę. Jei ko reiks rasi mane ten.

- Mama ar tau viskas gerai? Šį ryt buvau užsukęs į tavo miegamąjį, bet tu ten nemiegojai, o ir vakar tave radau sporto salei.

- Man viskas gerai. Turiu problemų su miegu, bet tai ne tavo problema.

- Mama tu turi išsimiegoti. Pakalbėk su Kara ji tau duos migdomųjų.

Dar vieną naktį praleidau sporto salei. Ryte išvažiavau į biurą. Turėjau sutvarkyti reikalus su Eimantu. Prie biuro susitikau su Karos siųstu žmogumi, kuris pakeis Eimanto sekretorę. Kartu užkilome į viršutinį aukštą. Mus pasitiko ta pati sekretorė.

- Labas rytas, pone. Direktoriaus dar nėra. – pranešė ji man.

- Man jo ir nereikia. Atėjau pas tave. Tu jau ilgai čia dirbi taigi nusprendžiau tave paaukštinti. Rinkodaros skyriaus viršininkas ieško asistentės manau, kad tos pareigos tau puikiai tiks. Susirink savo daiktus ten tavęs jau laukia.

- Bet ponia, ar apie tai pirmiausiai neturėtu sužinoti direktorius.

- Ne tai mano sprendimas ir aš jo nekeisiu. Prašau apleisti šia darbo vietą.

- O kas perims mano pareigas?

- Luisas. Aš einu į savo kabinetą. Lai manęs niekas netrukdo.

- Gerai ponia.

- Jei aš netyčia užmirščiau pranešk kai bus dvylika. Šiandien vežuosi vaikus į prekybos centrą.

- Gerai ponia. – daugiau nieko nelaukus nuėjau į kabinetą ir įnikau į darbus.

Praėjo daugiau kaip valanda kai už durų išgirdau šurmulį. Esu tikra, kad Eimantas atėjo į darbą. Staiga atsivėrė mano kabineto durys ir įsiveržė Eimantas su Luisu.

- Ponia atsiprašau, jis manęs neklausė.

- Viskas gerai, gal galėtum man atnešti kavos. - paprašiau

- Žinoma. – tetarė ir dingo.

- Ką tu čia išsidirbinėji? – piktai paklausė Eimantas.

- Apie ką tu čia?

- Kas jis ir kur Vanesa? -mačiau, kad vaikinas tuoj sprogs iš pykčio.

- Luisas naujas sekretorius. Žinau tai, kad jis gėjus truputi trikdo, bet manau jis čia puikia pritaps, o Vanesa buvo paaukštinta. Jau senai laikas. Be to šitame aukšte uždrausta rodytis moterims.

- Tu dėl to vakarykščio įvykio? Rebeką ji kalė ir pati man karėsi ant kaklo.

- Jei kas sužinos kentės mano kailis. Manu pamiršai, kad ant šio pastato yra mano pavardė.

- Taip Ruso holdingas. Kai įmanoma tai pamiršti. Tik tau reikėtu nepamiršti kas šiuos trejus metus išlaikė jį gyvą.

- Pagal tai ką aš perskaičiau tai viskas merdėję. Man prireiks daug laiko, kad viską atstatyčiau į senąsias vietas, o kalbėti apie išplėtimą. Todėl tau teks daug dirbti ir mažiau taukšti nesąmones. Tau atrodo, kad man linksma. Aš visiškai nenoriu kištis į tavo ir Lėjos asmeninį gyvenimą, bet privalau. Įspėju laikyk savo draugą kelnėse arba man teks tave atleisti. Supratai?

- Taigi būsi valdinga kale. Tebūnie. Einu dirbti. – pasakė ir dingo iš mano kabineto.

Sorry, kad tokia trumpa dalis, bet esu užsivertus mokslais. Savaitgali pasistengsiu parašyt naują ilgesnę dalį.