Epilogas

126 9 4
                                    


Praėjo dešimt metu nuo tos dienos kai palaidojau savo dukras. Kaip ir kas met stovėjau prie kapo ir galvojau kaip viskas po to pasikeitė.

Kajus jau penkeri metai vadovauja viešbučiu verslui. Jis vedė Felisite. Jiedu kartu labai laimingi. Tik dievas jiems pagailėjo vaikelio. Jie išbandė viską, bet niekas nepadėjo, todėl įsivaikino berniuką ir mergaitę. Berniukas Tedas jam penkeri, o mergaitė Liusi, jai treji. Dabar jie laiminga šeima. Felisitė užsiima vaikų auginimu. Kartais manau, kad ji per daug juos lepina.

Arija išsikraustė į Italija vos baigus mokyklą. Po pusmečio ten išvažiavo ir Fredis. Jie pradraugavo dar metus ir susituokė. Arija dirba fotografe Milane, o Fredis prižiūri jos tėvo verslą, kuris vis labiau klesti. Jie augina septinių metu mergyte Sofija. Ji labai protinga, bet retai ją matau. Kiekviena vasara dvi savaites ji praleidžia pas mane, bet tai ir viskas.

Kira studijuoja mediciną. Po sesers mirties ji pasinėrė į mokslus. Ji tiki, kad jei taps gydytoja jos artimieji nebežus. Vis bandau jai surasti vaikiną, bet ji atsisako. Ilga laiką apie ją sparną suko Gabrielius, bet Kira buvo taip susitelkus į mokslus, kad jo nematė.

Prieš penkerius metus įvyko nelaimė ir girta Lėja įvažiavo į elektros stulpą. Sprogo kuro bakas. Ji su Eimantu neišgyveno. Nuo to laiko Gabrielius gyveno pas mane. Jis tapo profesionaliu futbolininku. Kai suprato, kad su Kira nieko neišeis pasirašė sutartį su kažkokiu klubu Brazilijoje.

Kara ir toliau vadovavo klinikai. Ji susirado vaikiną ir galiausiai ištekėjo. Jis taip pat gydytojas todėl jie vienas kitą supranta. Kartu jie atrodė laimingi ir to užteko.

Na, o aš persikrausčiau atgal į tėvų namus. Tas namas turėjo daugybę prisiminimu ir ten jaučiausi kaip namie gyvendama viena. Ėmiausi aiškintis kas į mus šaudė, bet taip ir nesužinojau. Norėdama kažką pakeisti tapau mere. Buvau išrinkta gana didele balsų persvara. Kaip sako mano kompanijos vadovė žmonėms patinka graudžios istorijos, o manoji tiesiog pavergė jų širdis.

Po tos dienos apie Maiklą ir Olivija nieko negirdėjau. Tik praėjus mėnesiu gavau pranešimą iš pono Smito, kad darbas atliktas ir jie saugus. Dažnai pagalvoju kaip jie laikosi? Kaip atrodo mano mergytė? Kas ją domina? Ar ji klausinėja apie mane? Žinau, kad niekad nesužinosiu atsakymu į šiuos klausimus, bet žinau vieną jai ten geriau, nei su manimi. Tą diena aš pasirinkau ir to sprendimo nė kart nesigailėjau.

Čia paskutinė dalis. Labai laukiu nuomonių ir tikiuosi, kad jums patiko

Mafijos princesės sugrįžimasWhere stories live. Discover now