Rebekos pozicija:
Išėjus Leonui vėl nuėjau pas Ariją. Kai buvau aną kartą ji miegojo. Man dėl jos neramu prisimetu kai aš buvau jos vietoje. Mirus tėvui nežinojau ką daryti, skausmas mane draskė iš vidaus, nors mudu su tėvu net nebuvome artimi. Neįsivaizduoju kaip ji jaučiasi.
Arija sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo į vieną tašką. Priėjau prie jos ir apsikabinau.
- Kaip laikaisi?
- Viskas gerai.
- Nemeluok man. Aš manau, kad tai netiesa. Puikiai suprantu tave pati netekau tėvų kai buvau dar jauna, bet nepamiršk tu turi mane.
- Žinau mama tik man sunku su viskuo susitaikyti.
- Tavo tėvas užsiėmė pavojinga veikla ir žinojo, kad taip gali nutikti. Aš taip pat tai žinau. Kasdien keliuosi su mintimi, kad ši diena man gali būti paskutinė, bet aš nemoku kitaip gyventi.
- Aš tiesiog turiu per daug laisvo laiko dabar todėl man taip sunku.
- Na liko savaitė iki mokyklos. Tau reikėtu pradėti jai ruošti. Sakyk jei ką nors reikia nupirkti.
- Ne viskas gerai. Kuria diena kartu su Kajumi važiuosim apsipirkt. – pranešė ji.
- Puiku, aš labai džiaugiuosi, kad judu sutariat.
Dar valandą prakalbėjome apie visokius niekus. Buvau labai pavargusi todėl nuėjau į dušą ir atsiguliau.
Balta erdvė. Aplinkui nieko nesimato. Staiga atsiranda mano tėvas. Tada pasirodo Kajus, Arija ir mano mergytės. Matau ginklą tėvo rankose. Jis nusitaiko į Ariją. Aš bandau pajudėti, bet suprantu, kad esu prirakinta. Pasigirsta šūvis. Arija krenta, tada dar vienas. Suklumpa Kajus. Dar du šūviai. Aš rėkiu bandau išsivaduoti. Tėvas atsisuka į mane.
- O tau reiks su tuo gyventi. – jis nusišauna.
Pašoku iš lovos išpilta prakaito. Jaučiu kaip daužosi širdis.
- Tai buvo tik sapnas. – bandau save raminti, bet nepadeda.
Išlipu iš lovos ir nueinu į vonia. Žvilgteliu į veidrodį ir išsigąstu. Raudonos akys, pajuodę paakiai ir susivėlę plaukai. Taip atrodanti mergina žvelgė į mane. Ji neebuvo panaši į tą stipria moterį kuria save laikiau. Turėjau vėl atvirsti savimi taigi palindau po dušu. Vėsus vanduo mane pabudino ir suteikė naujų jėgų. Baigusi išėjau iš dušo ir žvilgtelėjau į laikrodį, penkios ryto. Dar gerokai per anksti ką nors daryti. Užsivilkau timpas ir topą ir nusileidau žemyn į sporto salę.
Nežinau kiek laiko praėjo kol kažkas ėmė mane purtyt.
- Mama, štai kur tu visur tavęs ieškojau. – atsisukau ir pamačiau, kad tai Kajus.
- Kas nutiko ko norėjai?
- Tau skambino Lėja. Po poros valandų grįžta sesės.
- Ką jau taip vėlu. Gerai einu tuoj susiruošiu, o tu važiuosi kartu.
- Ne aš turiu planų.
- Čia nebuvo klausimas. – pasakiau ir išėjau.
Greitai palindusi po dušu nuėjau į drabužinę ir susiradau juoda suknele iki keliu su trumpomis rankovėmis ir kuklia iškirpte. Greitai pasidažiusi perbraukiau plaukus šepečiu ir palikau juos kristi bangomis ant pečių.
ESTÁS LEYENDO
Mafijos princesės sugrįžimas
AcciónTai trečia dalis mano knygos Mergina iš mafijos dalis