Mafijos princesės sugrįžimas

3.43

Kajaus pozicija:

Kaip ir kiekvieną rytą mane pažadino tas sumautas žadintuvas. Nemėgstu anksti keltis, bet žinau, jei nenusileisiu kas nors ateis čia. To tikrai nenoriu. Sunkiai išlipu iš lovos ir patraukiu link dušo. Atlikęs rytinius reikalus apsirengiu ir nusileidžiu žemyn. Virtuvėje randu tik tarnaitę. Paprašau skrebučiu ir atsisėdu valgyti. Po dešimties minučių nusileidžia ir Arija vedina dvynukėmis.

- Labas rytas, kur mama? – paklausia Arija.

- Miega. Matei kiek ji vakar išgėrė, nepabus iki pusiaudienio ir turės baisias pagirias.

- Broli, gali nuvežti mus į mokyklą? – paklausė Kira.

- Tai žinoma, man juk pakeliui, bet ar jūs neisit su draugėm? – sutrikau.

- Ne jos serga. – pranešė Kerė ir abi dvynukės atsisėdo šalia valgyti. Arija pasiėmė obuolį ir pareiškė, kad nėra alkana.

- Gerai eime, o tai pavėluosim. – pasakiau kai visi baigėm valgyti.

Pasiėmiau mašinos raktelius ir odine striukę nusileidau į garažą. Visi susėdom į mano mašiną ir išvažiavom. Kai paleidau mergaites atsisukau į Ariją:

- Šiandien į mokyklą neisim.

- O tai ką veiksim? – sutrikus paklausė ji.

- Turiu sutvarkyti kelis reikalus, o kadangi tavęs negalima palikti vienos važiuosi kartu.

- Aš ne mažas vaikas.

- Žinau, bet vis tiek važiuosi su manim.

Toliau važiavom tylėdami. Jaučiau, kad ji nepatenkinta, bet nekreipiau dėmesio. Sustojom prie būstinės ir mus pasitiko Fredis.

- Kajau atvažiavai, o ir atsivežei merginą.

- Čia mano sesuo Arija, o čia Fredis. – supažindinau juos.

- Ką mes čia veikiam? – piktai paklausė Arija.

- Aš turiu reikalų. Eime vidun, lauke šalta. – pasakiau ir visi suėjome. Viduje buvo tylu. Dauguma jau išėję į mokyklas, kiti vis dar miega.

- Kajau galime pasikalbėti? – paklausė Fredis

- Taip, žinoma. Arija jauskis kaip namie. – pasakiau ir mudu su Fredžiu nuėjom į kabinetą.

- Kodėl ne

- Sakei, kad turi tokia karštą seserį?

- Tu ramiau. Nebandyk jos liesti, ji mano sesuo ir jei kas atsitiks nusuksiu sprandą.

- Ramiau, aš nesiruošiu jos prievartauti, tik noriu susipažinti.

- Gal geriau eikime prie reikalų. Kaip krovinys?

- Jau einame į pabaiga greit viskas bus supakuota.

- Noriu, kad tu pasiimtum dar vieną žmogų kuriuo pasitiki ir išvežiotum gatvės prekiautojams.

- O kodėl šį kart nevažiuosi pats? – nustebęs paklausė jis.

- Mama gaudo policija, ji bijo, kad gali imtis ir manęs todėl liepė sėdėti tyliai.

- Gerai mums tikrai nereikia, kad įkliūtume, nes tu turi uodegą.

- Dar vienas reikalas. Noriu, kad surastum kompiuteriu specą kuris visus patikrintu.

- Kodėl? Nepasitiki? – nepatenkintas paklausė.

- Ne, tiesiog mama rado žiurkę kuri buvo labai arti jos nenoriu, kad ir man taip atsitiktu. Galiu tavimi pasitikėti, kad niekam neišpliurpsi?

- Tylėsiu kaip užsiūtas. O hakeri rasiu per porą dienų. – pasakė ir netikėtai suskambo telefonas. Pažiūrėjau kas skambina ir nustebęs atsiliepiau:

- Klausau.

- Sveikas, Kajau, tu mokykloj? – pasiteiravo.

- Sveiki, ne savo būstinėj.

- Rebeka tau atidavė senąjį namą? – sutrikęs paklausė.

- Taip, ji mano, kad man čia bus pats tas pradžiai.

- Puiku po pusvalandžio būsiu. – pasakė ir padėjo ragelį.

- Kas skambino? – paklausė Fredis.

- Nesvarbu, eime surasim mano seserį kol ji nieko neiškrėtė. – pasakiau.

- O ką ji galėtu padaryti? – paklausė.

- Nesvarbu. Gal galėtum ją prižiūrėti? Pas mane turi ne už ilgo atvažiuoti. – paklausiau.

- Tai aišku.

- Bet jei prie jos priekabiausi, neteksi savo pasididžiavimo. – perspėjau ir mudu išėjome iš kabineto. Arija radome virtuvėje. Ji gėrė arbatą.

- Aš pasijutau kaip namie. – pareiškė ji.

- Viskas gerai, čia visad gali jaustis kaip namie.

- Klausyk gal norėtum apžiūrėti visą namą? Mes čia pasistatėm priestatą. Įsirengėm šaudyklą ir sporto salę.

- Žinoma, vis tiek neturiu ką veikti. – atsakė Arija. Ir jiedu dingo.

Turėjau laisvo laiko todėl užsiplikiau kavos puodelį. Dar nespėjus jos išgerti išgirdau atvažiuojančia mašiną. Po minutės pro duris įėjo dėdė Eimantas.

- Labas Kajau.

- Sveiki, - pasisveikinau ir paspaudėm vienas kitam rankas.

- Aš čia su reikalu. Namie nieko nėra? – pasiteiravo.

- Yra, jei nori galime pasikalbėti kabinete. – pasakiau ir jis linktelėjo.

- Čia viskas pasikeitė, - pasakė įėjus į kabinetą. – o, bet kulkų skylės liko. Jas padarė tavo mama. Jauna ji buvo labai impulsyvi ir šaudė kur papuola.

- Na dabar ji labai atsargi. O šiuo metu jos galvoje tik kaip išgaudyti žiurkes. – sarkastiškai pasakiau.

- Jai sunku, bet dėl to aš ir čia. Mes negalime susitikti, kad kas nesuuostu. Turi jai perduoti šį laišką. Ir pasakyt, kad medžioklę gali baigti. – pasakė ir padavė man laišką.

- Gerai tikiuosi ji pagaliau nurims. Vakar visą vakarą gėrė, o tai jai labai nebūdinga. – liūdnai pasakiau.