Mafijos princesės sugrįžimas

3.10

Nusileidome, kai jau pradėjo temti. Pasiėmėme savo daiktus sėdome į taksi ir išvažiavome į viešbutį. Visą kelią žiūrėjau pro langą. Man buvo gera matyti pažystamas vietas. Nors praėjo treji metai niekas nepasikeitė. Sustojome prie viešbučio patarnautojas paėmė mūsų lagaminus, o mes nuėjome iki registratūros ir pasiėmėme savo apartamentus su dviem miegamaisiais. Abu buvome pavargę taigi nuėjome miegoti.

Pabudau dar saulei nepakilus. Greičiausiai mane veikė laiko juostu pasikeitimas. Palindau po dušu ir atlikau kitą rytinį ritualą. Buvau visiškai pasiruošusi. Kajus taip pat buvo atsikėlęs.

- Aš šiandien turiu pokalbį dėl darbo. Tu gali likti čia. Yra internetas, sporto salė, nenoriu, kad įsiveltum į kokius nors rūpesčius. Sutariam?

- Gerai, mama, o tai gal bent galėsim vėliau išeiti į miestą pasivaikščioti.

- Eik tik nepakliūk į bėda, o dabar eime papusryčiausime prieš mano didįjį debiutą.

Pavalgėme kartu ir aš pasigavusi taksi išvažiavau į darbo pokalbį. Įėjau į pastatą ir sukilo prisiminimai. Ėjau tiesiai link lifto ir pakilau į viršutinį aukštą. Išlipus iš lifto mane pasitiko Alicija.

- Laba diena pone kokiu klausimu atvykote? – pasiteiravo.

- Sveiki aš Kamila Gecatė atvykau į darbo pokalbį. –prisistačiau.

- Taip žinoma prisėskite, o aš pranešiu direktoriui, kad atvykote. – pasakė ir dingo. – Jis jūsų laukia. – pranešė grįžusi po minutės.

- Ačiū, - pasakiau ir įėjau į savo buvusį kabinetą.

- Ponia Gecane, malonu jus matyti. Prisėskite. – pasakė Eimantas pan pravėrus duris.

- Man taip pat ir galite mane vadinti Kamila. – pasakiau ir prisėdau.

- Taigi Kamila turite įspūdingą biografiją. Čia rašoma, kad kalbate devyniomis kalbomis.

- Taip pone.

- Eimantas, gali kreiptis vardu. Turi nemažai patirties, bet nesi dirbus valstijose. Kodėl sugalvojai įsidarbinti čia?

- Man reikėjo ištrūkti. Mano vyras jis mėgsta mane kontroliuoti, o aš noriu kažko pasiekti pati. Todėl atvykau čia, nes niekam nerūpi kas yra mano vyras ir čia gali būti tiesiog savimi.

- Na manau nieko geresnio už jus tikrai negausime. Noriu, kad pirmadienį pradėtumėte dirbti jei jums tinka.

- Taip žinoma.

- Puiku. Eime parodysiu jums darbo vietą. Vos nepamiršau. Šį vakarą vyksta nedidelis pokylis. Susirinks daugybe įmonės partneriu ir rėmėju. Norėčiau, kad jūs dalyvautumėte.

- Man būtu didžiulė garbė.

- Puiku atsiusiu mašiną jūsų paimti. – mes išėjome iš kabineto ir jis man aprodė visą pastatą.

- Pasimatysime vakare. – pasakiau kai baigėme ekskursiją.

- Taip, aštuntą atsiusiu mašiną paimti jus iš viešbučio. – pasakė ir aš išėjau.

Visai nebuvau pasiruošusi pokyliui. Man reikėjo suknelės ir šukuosenos pati per tiek laiko nespėsiu pasidaryti. Nuvažiavau į prekybos centrą ir nuėjau tiesiai į vakarinių suknelių skyrių, o po to į grožio saloną. Po visko grįžau į viešbutį apsirengti. Nusipirkau tamsiai raudoną suknelę be petnešėlių, kuri buvo prie manęs prigludus kaip pirštinė. Prie jos priderinau baltas pirštines iki alkūnių. Žinojau, kad tokia apranga pritrauks visų dėmesį. Aš jo ir noriu.

Išėjau ir palikau Kajui rašteli, kad manęs nelauktu. Buvau truputi sunerimus, bet žinau, kad jis puikiai pažystą miestą ir yra pakankamai stiprus, kad apsigintu. Apačioje manęs laukė mašina. Įsėdau ir išvažiavau pobūvį. Užėjau vidun. Visur vaikščiojo padavėjai su maisto ir gėrimu pilnais padėklais. Paėmiau taurę balto vyno ir ėmiau dairytis po salę. Mačiau nemažai pažystamų veidų. Tikiuosi niekas manęs neatpažins.

- Tu tikriausiai Kamila. – pasakė kažkas iš už nugaros. - Aš Lėja Eimanto žmona.

- Malonu susipažinti. Dažnai rengiat tokius pobūvius?

- Karta per metus. Taip bandome palaikyti ryšius. Man sakė, kad tavo pavardė Gecatė.

- Taip, o tai blogai?

- Ne, bet ar tu turi ką nors bendro su Italija?

- Mano vyras Italas. Kevinas Gecatė.

- Tikrai, nežinojau, kad jis vedęs. Taigi galiu nevynioti žodžiu į vatą.

- Taip, žinoma. – pasakiau ir man pasidarė smalsu ką ji nori pasakyti.

- Tu tikrai čia įsidarbinai ne atsitiktinai. Tavo vyras valdo Italiją ir nori praplėsti ryšius, bet kam dėl to siųsti nieko neišmanančią savo žmoną aš nežinau.

- Tu tikrai pasakei, kad aš esu nieko neišmananti?

- Tai aiškia matosi. Tau apsirengei taip lyg norėtum visų dėmesio. Tu nepratusi būti ne dėmesio centre.

- Tu manai, kad esi geresnė už mane?

- Tai aišku. Nemanau, kad žinai ką reiškia tikra kova.

- O aš manau, kad tu nežinai ką reiškia maskuotė. Gerai aš tau įrodysiu ko esu verta tik sakyk kur ir kada.

- Sakai maskuotė. Gerai ryt per pietus tavo viešbučio sporto salei.

- Sutartą, bet pasiruošk pralaimėti. – pasakiau.

- Kas čia vyksta? – netikėtai priėjęs paklausė Eimantas

- Eimantai, ar tu žinai kad ji Kevino Gecalės žmona?

- Žinau Lėja.

- Ir tu ją priėmei dirbti Rebekos kompanijoje?

- Rebekos nebėra, tu turėtum pagaliau tai suprasti.

- Taip sako tas kvailys, bet aš tuo netikiu. Rebeka negalėjo taip paprastai mirti.

- Lėja, privalai liautis. Kamila aš atsirašau už savo žmoną, eime supažindinsiu tave su kelias kolegomis. – pasakė Eimantas ir mudu nuėjome link būrelio žmonių.

- Kas jai? – pasiteiravau.

- Na jai sunku pripažinti kad Rebeka mirusi. Ji visad buvo jos autoritetas. Šiaip Lėja labai mielas žmogus.

Visą likusį vakarą Eimantas mane pristatinėjo visokiems partneriams. Ką bedaryčiau jaučiau kaip piktos Lėjos akys stebi mane. Žinau, kad Eimantas irgi tai pastebėjo, nes buvo man perdėtai malonus ir man tai nelabai patiko. Galiausiai vakaras baigėsi tuo, kad pasijutau nemaloniai ir pasigavusi taksi grįžau į viešbutį.